Wednesday, March 25, 2015

Nauja verslo strategija – atsakas į visuomenės poreikius?

Verslas ir visuomenė yra betarpiškai susiję. Įmonės kuria darbo vietas, moka atlyginimus, gamina produktus, reikalingus žmonėms, teikia įvairias paslaugas, teoriškai, taip turėtų būti patenkinami klientų poreikiai ir turėtų kilti žmonių gyvenimo kokybės lygis. Tačiau anot Harward Business Review, jau dvidešimt metų visuomenė žiūri į verslą kaip į „niekšelį“. Šis požiūris atsirado, kadangi informacinėje visuomenėje išaiškėjo, kad verslas dažnai neigiamai įtakoja aplinką, išnaudoja darbuotojus, kenkia klientų sveikatai. Savaime suprantama, kad bendros vertės kūrimas nėra tolygus vertės padalijimui, ką dažnai akcentuoja įmonių socialinė atsakomybė. Pagrindiniai kontrargumentai įmonių socialinei atsakomybei yra papildomi kaštai ir abejotina nauda, ypač vienkartinės filantropijos atveju. Tačiau net jei ūkininkams pieno supirkėjai pradės mokėti keliais procentais daugiau, tai nepakeis ūkininkų gyvenimo kokybės. Todėl vadybos guru M. Porter ir M. Kramer pasiūlė naują verslo modelį, kur socialinės problemos tampa neišnaudotomis verslo galimybėmis. Šių ekonomistų nuomone, nepatenkinti visuomenės poreikiai gali tapti pelno šaltiniu, ypač dabartiniame, „užsitęsusios recesijos“ laikotarpyje. Svarbiausia, kad bendros vertės kūrimas būtų inkorporuotas į verslo strategiją. Anot M. Porterio ir M. Kramerio, šimtai korporacijų jau taiko bendros vertės kūrimo modelį. Atsižvelgiant į pasaulinę 7 milijardų populiaciją, augantį Azijos gyvenimo lygį ir išteklių iššūkius, bendros vertės kūrimas gali tapti būtinybe, nebe prabanga. Ekonomistai teigia, kad smulkus ir vidutinis verslas taip pat turi galimybių būti atsakingas ir pakeisti darbo organizavimo ir gamybos ar paslaugos procesus, pakeisti tiekėjus ir technologijas. Svarbiausia pakeisti pasaulėžiūrą ir į aplinkosaugos bei socialines problemas pažvelgti kaip į neišnaudotas verslo galimybes. Štai Lietuvoje nuo 2004 m. veikia atsakingo verslo įmonių tinklas, kuris vienija apie šimtą organizacijų. Žinomiausi atsakingo verslo pavyzdžiai aptinkami didžiulėse kompanijose, kaip General Electrics, Cisco, IBM, Nestle. Pavyzdžiui, General Electrics įsteigė Ecomagination laboratoriją, kurioje sukūrė ypatingai taupią technologiją, sunaudojančią labai nedaug elektros energijos. Ši technologija buvo plačiai įdiegta įvairiuose prietaisuose, pvz.: lemputėse, lokomotyvuose, traukiniuose. Po sėkmingos apyvartos įmonė vėl investuoja 10 mln. dolerių į Ecomagination. Nestle žinoma kaip įmonė, sėkmingai pakeitusi kompanijos misiją ir viziją tam, kad sukurtų bendrą vertę. Jei anksčiau ji pozicionavo save kaip maisto gaminimo įmonę, tai dabar ji akcentuoja mitybą, gerovę ir sveikatą. Tai automatiškai keičia įmonės strategiją: gamybos procesus, prekės kokybės standartus, tiekimo grandinę. IBM investuoja daug laiko ir pinigų į „išmaniuosius miestus“. Cisco įsteigė savo akademijas kaip alternatyvą kvalifikuotų specialistų paruošimui, nes pritrūko kvalifikuotos darbo jėgos. Štai Jain, vandentvarkos įmonė Indijoje pirmoji pasiūlė našaus drėkinimo sistemą ir jos pardavimai šiandien siekia 800 mln. dolerių. Novo Nordisk investavo finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad Kinijoje sukurtų tvarią sveikatos sistemą diabetikams. Dabartinė jos apyvarta 1 milijardas dolerių. „Huawei Technologies“ ir “Omnitel” padėjo Vilniaus universitetui įsteigti modernų telekomunikacijos mokslo centrą, kuris pritrauktų studentų iš visos Europos. Kinijos bendrovė įsipareigojo tiekti mokslo laboratorijai būtiną įrangą, o „Omnitel“ – užtikrinti bandymams reikalingą ryšį ir padėti formuluoti tyrimų užduotis. Ko siekia šios įmonės investuodamos pinigus, teikdamos technologiją, besidalindamos su studentais konfidencialia įmonės informacija? Iš esmės, į šį klausimą gali atsakyti tik jos pačios. Tačiau akivaizdūs privalumai yra aukštos kvalifikacijos būsimų darbuotojų parengimas, novatoriški studentų sprendimai, kompanijų prekinio ženklo viešinimas ir teigiamo įvaizdžio kūrimas. Smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos augimo variklis. Tačiau būtent jis labiausiai nukenčia recesijos ir ekonominės krizės metu, būtent jam sunkiausia gauti paskolas iš bankų ir garantuoti likvidumą. Lietuvoje šią problemą spręsti pasišovė Šiaulių bankas su Europos investicijų fondu. Jie tęsdami JEREMIE iniciatyvą, 2012-2013 m. planuoja paskolinti dar 20 mln. EUR (69,05 mln. Lt) smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Žlugus Snoro bankui, pasitikėjimas bankais žlugo. Tačiau vartotojai teisūs reikalauti tvarios verslo politikos, pvz.: realistiško paskolų indėlių santykio. Štai Swedbank valdybos pirmininkas A. Danys teigia, kad šio banko paskolų dydis lygus indėlių dydžiui. Taigi, bankas mažiau uždirba, bet kartu ir mažiau rizikuoja. Bendros vertės sukūrimas galimas tiek išorinėje, tiek vidinėje įmonės aplinkoje. Pvz.: tausojant energetikos išteklius, Swedbank investuoja į vėjo malūnus. O norėdami parodyti, kad darbuotojai jiems yra svarbūs, įsteigė Darbuotojų tarybą, su kuria Valdyba diskutuoja aktualiais darbuotojams klausimais prieš priimdama sprendimą. Kadangi valdyba tiki, kad tik darnioje visuomenėje įmanomas darnus verslas, bankas organizuoja finansinio raštingumo didinimo ir verslumo skatinimo programas. Anot Christian Wijkstrom, „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus, bendros vertės kūrimas nebūtinai reikalauja didelių išlaidų. Pavyzdžiui, įmonė pradėjo Viki iniciatyvą, kuria skatina vietinį verslą, nes tai vietinių gamintojų produktų linija. Taip pat „Rimi Lietuva“ įdarbina neįgaliuosius darbuotojus, kas, padeda spręsti šių žmonių integracijos problemas nesukeliant papildomų kaštų įmonei. Bendros vertės kūrimo idėja gali ateiti tiek iš darbuotojų, tiek iš vadovų sluoksnio. Tačiau greičiausiai ji įgyvendinama jei ja tiki ir ją skatina Valdyba. Aišku, nebūtina dabar visiems pulti radikaliai keisti įmonės strategiją. Kai kurios įmonės jau seniai stengiasi sukurti ne tik pridėtinę, bet ir bendrą vertę savo preke ar paslauga. Darniai besivystančio verslo konferencijose kartais užduodamas kompromituojantis klausimas: ar sėkmingas verslas jau savaime nereiškia verslo tvarumo? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas „taip“, tačiau pažvelgus giliau, verslo sėkmę gali lemti rinkos monopolizacija, korupcija, neetiški susitarimai, vartotojų neraštingumas prekės/paslaugos atžvilgiu, vartotojų žalingi įpročiai ir pajamų dydis. Juk daug kas perkam tiesiogiai sveikatai žalingus produktus, kaip cigaretės, narkotikai, alkoholis ar netausojam elektros, nors žinome, kad baigiasi neatsinaujinantys gamtos ištekliai. Tad savo vartotojiška, komfortabilaus gyvenimo skolon elgsena, kokią ateitį kuriame savo vaikams?

Avis su penkiomis kojomis

Lietuvos moterį apibūdinčiau kaip avį su penkiomis kojomis, nes jai keliami nerealistiški reikalavimai, o ji stengiasi juos visus įgyvendinti. Šį atvejį puikiai iliustruoja žongliruotojos paveikslas, kai bandoma vienu metu sugauti vis daugiau kamuoliukų. Tam tikru metu pasiekiama galimybių riba ir kamuoliukai ima nepaklusniai kristi žemyn. Mūsų visuomenėje įtvirtinti dvigubi standartai, kuomet vyro veikimo laisvė beprotiškai išplėsta moters veikimo laisvės sąskaita. Tiek tėvai, tiek giminės, tiek mokytojai yra griežtesni mergaitėms, o ne berniukams. Mergina nėščia, mergina kalta. O juk mylėjimasis vyksta poromis, ne po vieną ir dažniausiai iniciatorius būna vaikinas. Lengvai pamirštame, kad ir mergina gali trokšti nuotykių, adrenalino, kad jos gyvenimas, kupinas taisyklių gali greitai atsibosti. Kai visuomenė tik “spaudžia” merginą, o ne bando ją suprasti ir suteikti jai erdvės augimui, tuomet ir susiduriame su tragiškais atvejais, kaip neseniai įvykusi trylikametės mirtis. Visuomenė, tai yra didžioji mūsų dauguma aklai tikisi, kad moteris turi būti tobula visuose frontuose: tobula dukra, moteris, motina, žmona. Juk tai utopija! Esame nesusimąstydami, automatiškai atlaidesni vyrų klaidoms. O moteris turi būti visuomet graži, liekna, nepriekaištinga išvaizda. Grožis gali suteikti galią. Juk gražuolei lengvai atsiveria įvairios galimybių durys. Tačiau ką daryti, jei gamta pagailėjo tau grožio? Kiek paauglių dėl perdėto išorinio grožio akcentavimo medijoje serga bulimija ir anoreksija? Dar daugiau jų praranda savivertę, kas sudaro puikias prielaidas tapti auka vietoj buvimo aktyvios savo gyvenimo kūrėjos. Visą gyvenimą kankinti save alinančiomis dietomis, mankštomis ir jaustis nepilnaverte – ar tai yra gyvenimas, kurio linkime savo dukroms? Lietuvės yra dažnai perfekcionistės, ir tai yra tiek išmokimo, tiek ambicijos veiksnių samplaika. Tai gali būti labai naudingas bruožas siekiant karjeros ir tampant pripažinta specialiste. Tačiau šeimoje šis bruožas gali labai varginti, tiesiog dusinti likusius šeimos narius. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad motinos griežtesnės dukroms nei sūnums. Tai paaiškinama tiek vaidmenų tapatumu, tiek Edipo kompleksu, tiek tradicijų tęstinumu. Neutralus arba griežtas tėvo vaidmuo šiuo atveju labiau kenkia nei padeda mergaitės psichologiniam vystymuisi. Taigi, negana to, kad turi atitikti šiuolaikinius grožio standartus, taip pat turi būti gera mergaitė. Ir dažnai yra pamirštama, kad mergaitė turi savus norus ir poreikius. Dažniausiai pamirštama, kad mergaitė turi jaustis mylima ir įvertinta tokia, kokia yra, vietoj bandymų ją pakeisti. Juk šeimos pagrindinė funkcija yra suteikti saugią aplinką vaikų teigiamam socioemociniam vystymuisi. Kai lietuvė užauga, iš jos tikimasi, kad ji bus tobula motina ir žmona. Šalia viso etato darbo ji turi rūpintis namais ir vaikais. Ji privalo būti šeimos židinys, kaip deivė Gabija, visuomet mylinti, atleidžianti ir supratinga. Tačiau pamirštama, kad mes tik žmonės, kad esame fiziškai bei emociškai riboti. Kad negalime gyventi kaip robotai, psichologiškai vien duodami ir nieko negaudami atgal. Kad šeimoje turi egzistuoti pusiausvyra tarp atsakomybės ir pareigų pasiskirstymo, kad kiekvieno šeimos nario emociniai ir psichologiniai poreikiai svarbūs ir kiekvienam kažkuriuo metu reikia šilto žvilgsnio, empatijos ar ištiestos pagalbos rankos. Daugelis lietuvių dėka visuomenės spaudimo, netinkamo auklėjimo ir materialinių vertybių įdiegimo šeimoje pakliūna į mentalinius spąstus, iš kurių sunku ištrūkti. Griežtai auklėtos moterys dažnai tampa griežtomis motinomis. Taigi, užburtas ratas. Todėl mes kaip tėvai, giminės, mokytojai, draugai turime kvestionuoti įsigalėjusias elgesio normas ir giliau apmąstyti savo poveikį mergaitėms ir berniukams. Nesvarbu, koks mūsų vaidmuo bebūtų, turime atidžiau stebėti, kaip elgiamės su vaikais, ko iš jų reikalaujame, ar vienodai pastipriname tiek mergaites, tiek berniukus. Ar skiriame vienodai dėmesio abejoms lytims, ar išklausom abiejų pusių?

Gimimui prisirpęs metas

„Moteris puošnia vestuvine suknele, angelai, sukibę rankom, supa ją... Angelai siūbuoja dainuoja, moters pilvas išauga, iš po vestuvinės suknelės išlenda dukrelė, netrukus išropoja sūnelis. Ir visa tai nutvieksta saulės šviesos.“ Ši vizija užlieja bažnyčioje, kurioje susipažinom su vyru. Nuostabus gyvenimas Olandijoje, mylimas darbas universitete, savirealizacija ir tobulėjimas. Aktyvus darbas FFNT valdyboje kuriant lygias galimybes moterims karjeroje, tikint ir degant tuo, ką darai. Tyrimai darželiuose, paskaitos studenčiokams, kavos pertraukėlės su kuveitiečiais, ganiečiais, indoneziečiais. Išvykos ir vakarėliai su rusais, olandais, kolumbiečiais, filipiniečiais, irakiečiais, ganiečiais. Pripažinimas ir besiskleidžiančios galimybės, kas trečias sutiktas universiteto miestely tave pažįsta, jautiesi svarbi ir reikalinga. Gauni net 2 darbo pasiūlymus, esi kupina vilčių ir lūkesčių su perspektyva trokštamai karjerai ir reikšmingo antspaudo palikimo žmonijai. Tačiau darbų ir draugų sūkury besidžiaugiant gyvenimu ir bekeliaujant naujoms svajonėms prisirpsta metas. Žvilgsnis į pravažiuojantį vežimėlį, šiluma užliejusi praeinant mamai būsimai, noras stebėti žaidžiančius vaikus ateina nejučia. Anot Žarskaus, prasideda viskas nuo dvasinio nėštumo: nuo minčių ir noro. Niekada anksčiau nesusimąsčiau ir nenorėjau vaikų. Nesupratau draugės, kuri „svaigo“ apie vaikelį nuo 12 m. Skyriau dėmesį augimui, karjeros siekimui, savęs ir pasaulio pažinimui. Ir štai staiga prisirpo metas ir kažkas sprogo manyje kaip pumpurai pavasarį – natūraliai ir lengvai atsirado noras. Teko įkalbinti vyrą, kuris taip pat daugiau dėmesio skyrė karjerai, įsitvirtinimui, stabilumui. Mintys apie vaikelį atplaukė iš niekur kaip ta vaikiška šluota balkone, kurios savininkas taip ir neatsirado. Ir štai vieną dieną pabaigus vesti seminarą viloje su šuniška kate, pasijuntu beprotiškai pavargusi. Nueinu miegoti ir suvokiu, kad kambaryje aš nebe viena. Žvelgiu į priešais siūbuojančias pušis ir suprantu, kodėl katė lydėjo mane labiau nei kitus svečius (jos šuniškumas pasireiškia žmonių sekiojimu ir neleidimu glostyti). Palaukiu kelias dienas bandydama savo kantrybę. Juk prižadėjau sulaukti vyro, grįžtančio iš kelionės, tačiau širdy taip kirba, toks žmogiškas abejojimas savo nuojauta. Smalsumas nugali ir telefono bangom vyras išgirsta džiugią žinią: aš laukiuosi! Aš laukiuosi pilnąja to žodžio prasme: esu kupina laimės ir vilčių, nešioju kūdikį po širdim, audžiu mūsų santykių giją, laukiu jo ateinant. Naujas pasaulis atsiveria prieš akis: dar visai neseniai buvęs nuobodusis pasaulis apie nėštumus, gimdymus, pampersus, vaikiškas ligas ir kitus bla bla bla. Jis tampa toks svarbus, darbiniai rūpesčiai nutolsta, tiek daug reikia išmokti, kad tinkamai vaikelio atėjimui pasiruošti. Apsivaikavusi draugė gausiai dalina patarimus, skolina knygas, ją vyras pramina meistre-guru. Džiaugiuosi lengvu nėštumu ir laukiu pirmųjų judesių. Tas kirbantis „ar jau?“ sustiprina visus pojūčius pilve. Labai traukia miegučio, tai ir miegu kiek galiu. Tampu tikra koala, besimėgaujanti ramybės oazėje. Vyras „laukiasi su manim“ – džiaugiasi, domisi, kalbina vaikelį ir palaiko. Skaičiuojam dienas, visi smalsauja ir laido komplimentus „jūsų vaikelis bus labai gražus“ arba draugiškai juokiasi „ar tu įsitikinusi, kad laukiesi tik vieno?“ Aišku, norisi gražaus vaiko. Viena išmintinga moteris man patarė „kai jau žinosi lytį, kasdien žiūrėk į tau patinkančio žmogaus nuotrauką, tokią išvaizdą ir įgis vaikelis.“ O vaikelis kaip užsislapstinęs, taip užsislapstinęs, vienintelį ginekologė tepasakė: bus šokėjėlė arba šokėjėlis. Mūsų šokėjėlis kasdien kruta vis labiau, aš jam seku pasakas, dainuoju, tėvelis kalba, o mažylis reaguoja. Džiaugsmas padidėja kvadratu. Ima velniškai tinti kojos ir užprotestuoja keliai. Bet svarbiausia, kad sūneliui viskas gerai. Ir štai artėja gimimo metas. Atsėlina baimė kaip lapė kūmutė „ar atpažinsiu sąrėmius, ar suspėsiu į ligoninę kitame mieste?“ ir laukimas tampa nerimastingu. Naktį po nustatytos atėjimo datos užmigti jau nebegalėjau: sąrėmiai nebuvo reguliarūs, skausmas nebuvo didelis, bet miegoti nedavė. Paskambinau akušerei, pasakė „ryte atvažiuok“. Paguldė į palatą, o čia vėl viskas ne pagal knygas: kaklelis atsivėręs 4 cm, tačiau sąrėmiai per silpni, o kaklelis kietas (vaikelio galvytę suspausi, paaiškino). Gerai, kad šiuolaikinė medicina viskam pasirengusi: kaklelį suminkštino Nošpa, o sąrėmius padidino skatinamaisiais. Svajojau, kad viskas būtų kuo natūraliau, bet kai ištekėjo žali vaisiaus vandenys, buvo aišku, kad vaikeliui kažkas negerai. Reikėjo gelbėti sūnelį ir kuo greičiau. Po skausmingų sąrėmių prasidėjo stangos ir pagaliau atsiguliau ant lovos. Po kelių minučių išplaukė sūnelis. Tėvelis nukirpo virkštelę, sūnelį padėjo man ant krūtinės, pažvelgiau į jį pro džiaugsmo ašaras – jis buvo toks mažas ir gražus, raudonas juodaplaukis rudomis plačiai pramerktomis akimis. Mano sūnelis aktyviai judėjo ir netrukus pravirko. Aš jį pakalbinau, o jis nurimo ir pakėlė galvą mano balso link. Dar po kelių minučių vaikų daktaras jį išsinešė peržiūrai, nes žali vaisiaus vandenys – blogas ženklas. Netrukus daktaras grįžo su prastom naujienom: jūsų sūneliui hemolizinė naujagimių kraujo liga. Jūsų vaikeliui ėmė trūkti deguonies, bet kvėpavimo funkciją atstatėm, dabar jūsų antikūnai naikina sūnelio raudonąsias kraujo ląsteles, tai žinome iš labai aukšto bilirubino kiekio. Pradėjus klausinėti supratau, kad aukštas bilirubino kiekis ardo smegenis. Galvojau išprotėsiu „tiek lauktas, mylimas, „cackintas“ vaikelis... ir mano pačios kūnas jį žudo, negaliu patikėti, visos patikros rodė, kad sūneliui viskas gerai!“ Po pusantros savaitės vienišas ligoninės sienas pakeitė jauki namų šviesa, po trijų mėnesių sūnelis pasveiko. Dėkui šiuolaikinei medicinai, rūpestingom seselėm ir žinovėm daktarėm, dėkui Dievui ir angelams...

Wednesday, August 22, 2012

Ant rinkimų bangos: sprendimai korupcijai, nedarbui, emigracijai

Ant rinkimų bangos: sprendimai korupcijai, nedarbui, emigracijai Mg. Loreta Vaičaitytė Artėja rinkimai. Piliečių nuomone, tai bene vienintelis metas, kada politikai susirūpina Lietuvos gyventojų interesais. Sakysite, tai tik nuomonė, bet nuomonė gimsta iš praktikos, iš patirties. Įvairios partijos ir jų kandidatai žada rojų žemėje, kaitina piliečių aistras, tačiau daugumai žmonių aktualiausios yra geros socioekonominės sąlygos Lietuvoje. Geros socioekonominės sąlygos – tai ne tik nedarbo mažinimas, stabilumo užtikrinimas, ekonomikos atsigavimas, bet ir vidurinės klasės sukūrimas, žmonių neskurdinimas, padorių atlyginimų mokėjimas (kad LR būtų ne tik europinės kainos, bet ir jas prisivejantys europiniai atlyginimai). Lietuviai pagrįstai nori gerai gyventi: turėti pinigų ne tik būtiniausioms išlaidoms, galėti pasitaupyti, galėti išvykti atostogauti į užsienį, galėti „nearti“ dėl kiekvieno cento. Juk kas iš to, kad esame vieni labiausiai išsilavinusių ES, jei tuo pačiu esame vieni didžiausių skurdžių? Skaudu žiūrėti į daugumą tautiečių, kasdien „išsunkiamų“ nemėgstamame darbe, vergaujančių tironui bosui ir nesugebančių pasipriešinti išnaudojimui, nes kaip kitaip sumokėti būsto paskolą, aprengti ir išmaitinti šeimą? Sunku matyti jaunimą, energingą, išsilavinusį, be darbo ir pajamų, arba dirbantį daug žemesnį nei jų kvalifikacija, darbą. Nėra ką atsakyti sąžiningiems, darbštiems žmonėms, kurie su aukštojo mokslo diplomais ir garbinga darbo patirtimi nesugeba tapti vidurinės klasės atstovais. Pasižiūrėję į statistiką, pamatysime, kad dauguma lietuvių dirba ne pagal specialybę, o tai yra talentų, kompetencijų ir švietimo išlaidų švaistymas. Būtent dėl sunkaus (pra)gyvenimo ir socialinės neteisybės dauguma lietuvių bėga iš Lietuvos. Ir tai patvirtina Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba, oficialių diskusijų rezultatai ir neformalūs pokalbiai su emigrantais. Būtent prieš rinkimus yra aktualu ir naudinga panagrinėti, kame slypi opiausių LR problemų šaknys ir kaip jas spręsti. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gerai žinodama situaciją, akcentuoja kovą su korupcija, o LR Finansų ministerija – kovą su šešėline ekonomika. Iš tiesų, abu dalykai yra labai susiję. Juk prisiminkime garsiąją citatą: „Jeigu tie, kurie viršuje, nepaiso principų, tai tie, esantys apačioje, nepaisys įstatymų“. Taigi, korupcijos problema visų pirma yra sisteminė lyderystės problema. Iš vienos pusės, korumpuotų politikų pavyzdys tartum įteisina šešėlinę ekonomiką. Iš kitos pusės, kadangi tai yra nusistovėjusi sistema, keliems procentams dorų politikų sunku atsilaikyti prieš jos spaudimą. Korupcijos pasekmės akivaizdžios: nepalankūs Lietuvos piliečiams ir gyventojams įstatymai, vidurinės klasės nuskurdinimas ir žmonių nepasitenkinimas bei nepasitikėjimas valdžia. Šalia minėto faktoriaus, šešėlinę ekonomiką skatina Lietuvos gyventojų verslumas, dideli mokesčiai ir lengvatų trūkumas smulkiam ir vidutiniam verslui. Antra skaudi problema yra socialinė atskirtis ir vadovų žeminantis požiūris į savo darbuotojus (kaip išspausti juos kaip citrinas). Beje, toks pat požiūris egzistuoja finansinėse rinkose visame pasaulyje. Pagarbaus bendravimo trūkumas darbo vietoje, pasitikėjimo darbuotojais stoka, atlyginimo, neatitinkančio specialisto kvalifikacijos ir patirties (kaip ne kartą minėta spaudoje, „žmogaus orumą žeminančio atlyginimo“), profesinės savirealizacijos trūkumas. Juk kam reikalingi aukštojo ir aukštesniojo mokslo diplomai, jei 90% pareigų iš žmonių reikalaujama tik vykdyti, nemąstyti? Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Reginos Narušienės, emigravę lietuviai norėtų grįžti, bet į naują, progresyvesnę Lietuvą. Lietuvoje likusių piliečių požiūris („važiuok atgal, ką čia veikti?“) į sugrįžtančius labai gerai atspindi tautiečių nusivylimą LR politikais ir darbdaviais. Tad kaip galime spręsti šias opias problemas? Pradėkime nuo žemiškesnės, bazinės problemos – pragyvenimo lygio ir darbinių santykių. Visų pirma, studijų programų vietos turi būti susietos su darbo rinkos tendencijomis (jei mažėja paklausa teisininkams, turi būti priimta mažiau teisininikų į šias studijų programas). Iš tiesų, galima būtų reorganizuoti aukštąsias mokyklas, kad jos valstybės biudžetui mažiau kainuotų ir dirbtų efektyviau. Apskritai, reikalingas profesinis švietimas jau mokyklose, kad mokiniai prieš rinkdamasi profilį, žinotų tiek darbo rinkos situaciją bei prognozes, tiek savo karjeros profilį. Toliau, turi būti nustatytas minimalus atlyginimas pagal profesijas ar sektorius, atsižvelgiant į žmogaus įgytas kompetencijas bei patirtį. Tai atstatytų socialinį teisingumą ir užtikrintų vidurinę klasę, kad nebūtų išnaudotojiško elgesio su kvalifikuotais specialistais. Juk kiekvienas suvokia, kad kompetencijos, įgytos per 6 studijų metus universitete, turi būti brangiau įkainojamos nei kompetencijos, kurias galima įgyti per savaitę. Savaime suprantama, dabartinės studijų programos turėtų tapti praktiškesnės ir prasmingesnės darbo rinkai. Pvz.: Nyderlandų karalystėje minimalus atlyginimas didėja su amžiumi. Tai - sąžininga, nori didesnės patirties, mokėk už ją, nenori – įdarbink jauną. Oponentams, kurie ims verkti, kad dėl prastos ekonomikos negalime kelti atlyginimų, iš anksto užbėgu už akių: mažinkite atlyginimus vadovams. Eurostat duomenimis, LR yra viena didžiausių atskirčių tarp vadovų ir specialistų atlyginimų – vidutiniškai 7 kartus skiriasi atlyginimas. Norint sumažinti šešėlinę ekonomiką, reikia griežčiau ir efektyviau kontroliuoti finansinius srautus finansų rinkose ir didžiulėse korporacijose, mažinti SVV mokesčius, atleisti nuo mokesčių pradedančius verslus pirmuosius trejus metus, užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą, panaikinti bankų valdytojų bonusus bei didinti jų atskaitomybę už bankų valdymą ir finansines machinacijas. Norint mažinti korupciją, visų pirma reikia panaikinti politikų teisinę neliečiamybę ir už kyšio ėmimus įtraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Lyderiai turi rodyti pavyzdį Lietuvos žmonėms. Tad jei už 100 Lt vagystę baudžiama, tuo labiau turėtų būti baudžiama 100 000 Lt vagystė. Turi būti didinamas valdžios veiksmų skaidrumas, kas yra ES senbuvių tendencija šiuo metu. Piliečiai turi turėti galimybę lengvai pasiekti informaciją apie Seimo posėdžius, balsavimų eigą bei įstatymų pasiūlymus. Žinoma, piliečiai turi tapti daug aktyvesni išreikšdami savo valią mitingais, streikais, kt. socialinio spaudimo priemonėmis. Parašų rinkimo sąlygos LR turi būti pakeistos, nes dabartinės sąlygos faktiškai panaikina piliečių valios išreiškimo galimybę. Norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą, būtina optimizuoti valstybines įmones, kurių rezultatus apibendrinus matome, kad jų pelnas palyginus su išlaidomis labai mažas arba jo išvis nėra (Verslo žinių duomenys). Reikia didinti valstybinių vadovų veiklos skaidrumą ir jų atskaitomybę, reikia įvesti pareigybių veiklos standartus ir objektyvų kasmetinį vertinimą, nuo kurio priklausytų atlyginimas. Šalia mano minimų, greitai įgyvendinamų sprendimų, reikalingas pokytis lyderių mentalitete. O tai jau ilgalaikis ir sudėtingas procesas, reikalaujantis naujo požiūrio ir naujų lyderystės standartų. Pvz.: įdarbinant įmonės ar skyriaus vadovą, ieškoti ne žmogaus, „lipančio per visų galvas“, bet derybininko, nuoširdžiai gerbiančio darbuotojus. Lygiai taip pat politikoje rasti naujus žmones su aukštomis moralės ir etikos normomis, plačių pažiūrų novatorius (galbūt po mokslų ir darbo užsienyje patirties, bet nebūtinai). Juk perauklėti tą, kuris vadovaujasi principu „man, man, man“ yra misija neįmanoma. Tokiu būdu galėtume žengti koja į koją su Europa, kur vis labiau akcentuojama naujų lyderių svarba. Lyderių, turinčių VERTYBES IR ASMENINIUS PRINCIPUS, kaip teisingumas, žmogiškumas, komanda.

Wednesday, July 25, 2012

PABUSK

SAVO MINIATIŪRINIŲ LAIMĖJIMŲ LAUKE, MATERIALIZMO VERGE, ŠIUOLAIKINIAIS STABAIS APSISTATĘS, PASLAPTĮ GIMIMO IR MIRTIES ĮMINK, PAAIŠKINK KODĖL MALDA NUO RADIACIJOS APSAUGO, O ŠVENTASIS GARSAS NAFTĄ VANDENYNE IŠVALO, KAS VYKSTA NEREGIMAM LAUKE, IŠ KUR VISI ATEINAM, KAIP BE MEDICINOS IŠGYDYT SAVE, KAIP PULSUOTI KŪRĖJOS GREIČIU, KAIP BŪTI VIENU METU RYGOJ IR VILNIUJ? KAIP IMTI IR STAIGA PAKILTI? KAIP PAKEISTI PASAULĮ? KO TYLI? IŠJUNKI BENT AKIMIRKAI TU RADIJĄ, TV, ATSIJUNKI NUO MANIPULIACIJOS KASDIENĖS, MIŠKO OŠIME ČIURLENIME UPELIO ĮSIKLAUSYK: ATSAKYMAS PLEVENA TAVO ŠERDYJE...

Andromedos galaktika

Sukausi it vaikas laimingas Krykštavau juokiaus O delnuose perlus laikiau Jie žaižaravo - dvi saulės Nepakartojamai ryškiai O aš sukaus ir sukaus Švytėjime be žodžių Kol atsiradau Tarpgalaktinėj posėdžių salėj Sesijai nuščiuvus Pirmininkė pasveikino mane Ir pasiūlė aprodyti jų planetą Draugiška palydovė Vedė mane Jų gyvenvietes ir erdvėlaivius rodė Jie valdo mechanizmus mintimis

Kur tavo namai?

Kur tavo namai? Kur pulsuoja Akašos širdis Ir jėgos linijos teka Andromedos šventykloj Atmerkus akis Išminties šaltiniu nuplauta Primink Iš kurios tu žvaigždės?
Jei tu toks protingas
Jei tu toks protingas, Galingas toksai, Sustabdyk karą, marą, Kančią ir badą, Atstatyk išnykusius Augalus ir gyvūnus, Gausą ir meilę nušviesk. Jei tu toks protingas Ir didis toksai Grąžink visa, ką sunaikinai- Lobynus žemės: Deimantus, smaragdus, Naftą, rubinus, paukščius, Švarų vandenį, Gyvūnus, žuvis ir medžius, Ozono sluoksnį užlopyk. Jei tu toks galingas, Kodėl kuri ardydamas Tobuliausią paveikslą - Harmoniją gamtos? Kodėl kuri gerovę 10 procentų žmonių, O kitus vedžioji už nosies? Kodėl leidi jiems vegetuoti, Vergais padarai? Kodėl terši tu orą, Kuriuo kvėpuoji, Vandenį, kurį geri? Kodėl netyla aimanos vaikų Ir motinų ašaros nedžiūsta? Kodėl šiam tobulam pasauly Už tavo pramanytą popiergalį Žmogus žmogų papjaus Ir Žemę Motiną išprievartaus? Jei tu toks tobulas, Gražus ir galingas, Sukurki pasaulį, Kuriame visiems gyventi būtų gera, Kur skausmo, neteisybės nepažintų, Šviestų ryškiai mums vaivorykštės šviesa, It iš gausybės rago trykštų Džiaugsmas, ramybė, šypsena, O tu nesirgtumei ir nežudytum, Harmonijoj gyventum su gamta, Palaimą neštum Žemei.

ŽMOGUS, TOKS PROTINGAS IR GALINGAS

ŽMOGUS TOKS DIDELIS IR PROTINGAS STICHIJAS NUGALĖJĘS MOKSLO AUKŠTUMAS PASIEKĘS REVOLIUCIJOM TECHNOLOGINĖM SUDREBINĘS PASAULĮ NUO RYTŲ LIG VAKARŲ NET SIŪLANTIS SKRYDŽIUS Į KOSMOSĄ IR NEMIRTINGUMĄ ŽEMĖS MILIJARDIERIAMS KŪRĖJAS IR TYRĖJAS VISATOS PRADŽIĄ APSKAIČIAVĘS IR GALAKTIKŲ SKAIČIŲ TAPANTIS PAVEIKSLUS ĮSTABIUS STATANTIS AUKSO NAMUS VALDANTIS MINIAS PER SAVO SUKURTAS SISTEMAS KURIANTIS AR GRIAUNANTIS? EINANTIS LINK PAŽINIMO AR SUSINAIKINIMO? ŽMOGAU, KĄ ŠNABŽDA TAVO ŠIRDIS? TU, KURIS DEDIESI VISATOS KARALIUM, KOKIĄ ŽINIĄ TAU NEŠA CUNAMIAI, POTVYNIAI, DREBĖJIMAI ŽEMĖS, SUIRZUS STICHIJA, NESIBAIGIANTYS KARAI? GALBŪT ŽEMĖ NORI ATSIKRATYTI TAVIMI KAIP PARAZITU, GRAUŽIANČIU JOS ŠIRDĮ?

KĄ CIVILIZUOTAS ŽMOGUS PRARADO

STAUGIANTIS VILKAS NAKTY PRIMENA TAI, KĄ PRARADOM LAISVĘ LAUKINĘ IR ILGESĮ NAMŲ SAVO PRIGIMTĮ ŠVENTĄ KAD ESAM DALIS MES VISATOS IR GAJOS VANAGO SKRYDIS HIPNOTIZUOJA DARNĄ SU SAVIMI IR GAMTA ATNEŠA BENT SEKUNDEI

Monday, July 09, 2012

Žmogau, kas tu esi iš tiesų?

Nuolatiniam lėkime Nesibaigiančių darbų sūkury Sustojam tik žaibo priblokšti Nutylam griaustiniui grūmojant Kai papuolus į audrą Esame priversti išgyventi Pradingsta skaičiavimai Ir mintys apie turtus Akimirkai pajuntam Kas išties yra žmogus

Tuesday, March 20, 2012

Amžinybei alsuoju į veidą


Ašara, -
Jos sūrus skonis
Nusirito gerkle
Išsižioju, -
Maišto pilna
Pakeliu galvą
Nuleidžiu, -
Amžinybei padvelkus
Nutylu, -
Švari ir basa
...

Tuesday, March 06, 2012

For my friends abroad


Sharing warm meal
Enjoying dessert
Making baby steps in learning
New language
Visiting Germany, Belgium, NL
Laughing and crying
Bonding no matter the colour and race
We had a good time

Stay blessed!

You are the pearl: discover treasure inside



Last weekend I went to a conference and one speaker's words touched my heart. She said that we are all pearls, the beautiful magnificent amazing treasure and explained how pearls are formed. Wow, it seems that this very image of perfection is shaped by ultimate imperfection: the sand, which gets inside a shell and irritates oyster. It actually hurts, it is a wound, from which the oyster starts defending herself by secretion that covers sand in many layers. An incredible story that has many parallels with us, humans. Aren't we all burdened and hurt by this imperfect world around us? Don't we get sand, hurting our dreams, hopes, feelings and breaking our hearts? Pearl is said to be the symbol of purity and christianity. Thus, let's allow God to shape our deep wounds into precious pearls!

Sunday, March 04, 2012

Arabų vasara


Arabų pavasario
kruvinoj epopėjoj
sukylama prieš engėjus
kam NATO padėjo
kam "žalių" pagailėjo
Egipte, Libijoj, Jėmene
Facebook revoliucija laimėta
demokratijos link šuolis pradėtas
tik žmonių gerovė
ant baimės ir kaulų nestovi
juk valstybė nesugriaunama
ir nepastatoma per dieną
revoliuciją sukėlę idealistai
jau stveriasi už galvų
kai valstybę ima lipdyti oportunistai

Išsikvėpimas


Išsikvėpusi kaip žuvis be oro
Vangiai alsuoju
Žiniasklaidos manipuliacija
Nupirkti komentarai
Kur tiesa išsiilgtoji
Kur bent 99% neiškraipytų faktų
Neiškarpytų kadrų
Informacija mūsų virškinimui neapdorota?
Ruperto Murdocko imperijos saulėlydy
Žmonės ima busti
Iš lėtargiško vartotojiškumo
Užvedančio perfekcionizmo
Madingo "p...izmo"
Siela ima šokti
Afrikietiško būgno ritmu

Sustojus laikui / when time stops


Laikui sustojus laikrodžio dūžiai
Tampa beprasmiai
Lietui besibeldžiant į langus
Lėtai varva vaškas
It plaštakė sukasi nakty
Svajonė neprašyta
Užsimerk, nirvana širdy
Margaspalvė, dažyta

When time stops
Meaningless become the clock sounds
Slowly dropping wax
While rain is knocking at the window
Like a butterfly twisting at night
Your unrequested dream
Just close your eyes,
Feel the nirvana inside
Colourful and bright

Saturday, March 03, 2012

Mano kelias


Jei mes save nuolat lyginsime su kitais, pvz.: ar esame gražesnės, geresnės, protingesnės, turtingesnės, tai neišvengiamai kažkurioje srityje būsime pralenkiamos. Tai skatins be paliovos augantį nepasitikėjimo jausmą, neteisybės bei skriaudos pojūtį, pyktį ir pavydą. Paklauskite savęs sąžiningai: ar tokio gyvenimo noriu - nuolatinės savigraužos, pykčio bei nerimo? Kodėl pamirštame vidinį kompasą: kas mes iš tiesų esame, ko mes iš tikrųjų norime? Atsakę į šį klausimą priimkime atitinkamus sprendimus. Turime suvokti, kad esame pikti, išsekę, nervuoti ir be motyvacijos dėl to, kad taip patys pasirenkame, anot neurolingvistų. Aišku, nesąmoningai. Bet nepamirškime, kad tai, kam skiriate dėmesio, auga. Kasdien grumiamės su įsivaizduojamu priešininku, vietoj to, kad džiaugtumėmės nuostabiu stebuklu – gyvenimu.

Savo vertybių, siekių ir darbų peržvalgą atlieku nuolat, o tai įneša naujų įžvalgų, suteikia energijos ir gyvenimo džiaugsmo. Todėl šiandieną kviečiu ir jus vidinei inventarizacijai. Įsijunkite ramią muziką arba suraskite tylų kampelį. Kelis kartus įkvėpkite, užsimerkite ir pasistenkite atsipalaiduoti. Sustokite ir pamąstykite. Galite užduoti sau keletą iš žemiau pateiktų klausimų. Neskubėkite, įsiklausykite į savo vidų. Paprastai pirmiausia kylantis atsakymas yra teisingiausias.

1. Ko ir kaip aš siekiu savo gyvenime? Ką iš tiesų pasiekiu?
2. Kaip jaučiuosi darbe? Kokios pasikartojančios emocijos kyla namie ir santykiuose su artimais žmonėmis?
3. Ar atsikeliu rytais kupina džiaugsmo? Ar užbaigiu dieną ramybės būsenoje? Jei ne, tai kokie jausmai vyrauja ryte, dieną ir vakare? Su kuo tai gali būti susiję?
4. Ar jaučiuosi save realizuojanti, t.y. išnaudojanti savo talentus ir sugebėjimus tinkamai? Ar jaučiuosi prasmingai gyvenanti, psichologo Viktoro Franklio žodžiais, peržengianti save?
5. Kokiose situacijose jaučiu pilnatvės pojūtį? Kada gimsta vidinis džiaugsmas?
6. Ar jaučiuosi gyvybinga, ar atvirkščiai, nuolat išsekusi ir irzli?
7. Ar žmonės, pabendravę su manimi, jaučiasi išsekę, pikti ar įskaudinti?
8. Kokį pėdsaką palieku po savęs? Koks yra mano kelias?

Gyvenimas it supernovos švytėjimas


Gal kai kuriems žmonėms gyvenimas penktu bėgiu atitinka jų prigimtį, bet jei jaučiamės nuolat suirzę, pikti, įskaudinti ar išsekę – tai rimtas signalas sulėtinti greitį ir atsigręžti į save. Žinoma, kad šiuolaikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be darbo ir pinigų. Tačiau neurolingvistai akcentuoja, kad galime susikurti rojų žemėje, galime įgyvendinti savo svajonėmis, jei tik pakankamai jomis tikime, pasitikime savimi ir ryžtingai dirbame ta kryptimi. Taigi, galbūt galima pakeisti tą neapkenčiamą darbą į kažką malonesnio ir labiau Jums tinkančio? Galbūt galima vietoj nuoskaudų laikymo širdyje pasikalbėti su sutuoktiniu apie tai, kas Jus skaudina? Juk nei vienas neapsaugotas nuo klaidų, bet kiekvienas laikome raktą į geresnį gyvenimą. Dar nemačiau nei vieno, kuris rastų laimę turtuose. Juk sakoma, kad pinigai sukuria jausmą, labai panašų į laimę, bet negali jos atstoti. O kurgi ta visų išsiilgtoji laimė? Kur ją rasti? Savyje. Ją atneša vidinis brandumas ir ramybė. Juk laimės jausmas aplanko mylint, kuriant, gyvenant prasmingai, džiaugiantis harmoningais, gražiais santykiais, pasiekus savo svajonę ir įgyvendinant savo potencialą. Pažįstu nemažai žmonių, kurie jaučia dirbantys prasmingą darbą, pakeitė specialybes ar savo pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu ir jaučiasi laimingi savo pasirinkimu. Sėkmės, gaudykite savo laimės paukštę!

Užprogramuotas laimės įvaizdis



Nenuostabu, kad laimės įvaizdį susikuriame gana anksti žvelgdami į aplinkinius: savo tėvus, kaimynus, gimines ir draugus. Taip pat dauguma mums primeta savo laimės suvokimą: „tik sukūręs šeimą rasi laimę“, „tik su aukštuoju išsilavinimu kažką pasieksi“ ir t.t. Juk esame socialios būtybės, todėl nuolat lyginame save su kitais. Manau, Lietuvą, kaip jauną demokratiją, labai paveikė iš Vakarų atėjęs vartotojiškumas. Mašinos markė, namo prabanga, aprangos kaina – tai yra apčiuopiami, materialūs dalykai, kuriuos lengva pastebėti ir kur mes nuolat save lyginam su kitais. Ach, jo atlyginimas didesnis nei mano, jos mašina daug brangesnė, jo kompiuteris daug geresnis, jų namas daug didesnis... Tokiomis mintimis ir žodžiais auginame savyje pavydą ir menkavertiškumo jausmą. Jaučiamės kažkuo prastesni, mažesni nes nesugebam pasiekti tai, ką pasiekė mūsų kaimynas, giminė ar draugas. Ir dar sparčiau dalyvaujame „žiurkių lenktynėse“, dar sunkiau spaudžiam save kaip citriną, net nesuvokdami, koks prizas mūsų laukia. Be to, dar prisideda lietuviškas bruožas perfekcionizmas ir nebėra galimybės džiaugtis savo pasiekimais. Gaila, kad tiek jėgų iššvaistę, taip ir nerandam laimės, o baigiam gyvenimą išvargę ir nusivylę...

Olandai turi vieną man labai patikusį įprotį: pasivaikščiojimą pietų pertraukos metu. Vieną kartą taip bevaikščiodama po universiteto parką pastebėjau antis, plaukiojančias tvenkinyje. Joms beplaukiant, lygus tvenkinio paviršius susidrumsčia ir sukelia ratilus arba trikampę trajektoriją. Ir staiga man kilo klausimas: kokį pėdsaką aš palieku po savęs? Kaip mane prisimins mano buvę bendradarbiai, draugai, giminės, pažįstami? Ką gero ir prasmingo aš nuveikiau gyvenime? Jack Makani palietė būtent šiuos klausimus ir šias temas savo seminare. Jis pats akcentavo minimalizmą ir teigė, kad visi jam reikalingi daiktai sutelpa į du lagaminus. Man irgi nesvetimas vartotojiškumas ir nuolatinis savęs lyginimas su kitais, bet manau, kad kiekvienas turim savo kelią, kurį mums padeda pasirinkti savęs pažinimas, intuicija, savo talentų ir sugebėjimų prasmingas panaudojimas.