Nauja verslo strategija – atsakas į visuomenės poreikius?

Verslas ir visuomenė yra betarpiškai susiję. Įmonės kuria darbo vietas, moka atlyginimus, gamina produktus, reikalingus žmonėms, teikia įvairias paslaugas, teoriškai, taip turėtų būti patenkinami klientų poreikiai ir turėtų kilti žmonių gyvenimo kokybės lygis. Tačiau anot Harward Business Review, jau dvidešimt metų visuomenė žiūri į verslą kaip į „niekšelį“. Šis požiūris atsirado, kadangi informacinėje visuomenėje išaiškėjo, kad verslas dažnai neigiamai įtakoja aplinką, išnaudoja darbuotojus, kenkia klientų sveikatai. Savaime suprantama, kad bendros vertės kūrimas nėra tolygus vertės padalijimui, ką dažnai akcentuoja įmonių socialinė atsakomybė. Pagrindiniai kontrargumentai įmonių socialinei atsakomybei yra papildomi kaštai ir abejotina nauda, ypač vienkartinės filantropijos atveju. Tačiau net jei ūkininkams pieno supirkėjai pradės mokėti keliais procentais daugiau, tai nepakeis ūkininkų gyvenimo kokybės. Todėl vadybos guru M. Porter ir M. Kramer pasiūlė naują verslo modelį, kur socialinės problemos tampa neišnaudotomis verslo galimybėmis. Šių ekonomistų nuomone, nepatenkinti visuomenės poreikiai gali tapti pelno šaltiniu, ypač dabartiniame, „užsitęsusios recesijos“ laikotarpyje. Svarbiausia, kad bendros vertės kūrimas būtų inkorporuotas į verslo strategiją. Anot M. Porterio ir M. Kramerio, šimtai korporacijų jau taiko bendros vertės kūrimo modelį. Atsižvelgiant į pasaulinę 7 milijardų populiaciją, augantį Azijos gyvenimo lygį ir išteklių iššūkius, bendros vertės kūrimas gali tapti būtinybe, nebe prabanga. Ekonomistai teigia, kad smulkus ir vidutinis verslas taip pat turi galimybių būti atsakingas ir pakeisti darbo organizavimo ir gamybos ar paslaugos procesus, pakeisti tiekėjus ir technologijas. Svarbiausia pakeisti pasaulėžiūrą ir į aplinkosaugos bei socialines problemas pažvelgti kaip į neišnaudotas verslo galimybes. Štai Lietuvoje nuo 2004 m. veikia atsakingo verslo įmonių tinklas, kuris vienija apie šimtą organizacijų. Žinomiausi atsakingo verslo pavyzdžiai aptinkami didžiulėse kompanijose, kaip General Electrics, Cisco, IBM, Nestle. Pavyzdžiui, General Electrics įsteigė Ecomagination laboratoriją, kurioje sukūrė ypatingai taupią technologiją, sunaudojančią labai nedaug elektros energijos. Ši technologija buvo plačiai įdiegta įvairiuose prietaisuose, pvz.: lemputėse, lokomotyvuose, traukiniuose. Po sėkmingos apyvartos įmonė vėl investuoja 10 mln. dolerių į Ecomagination. Nestle žinoma kaip įmonė, sėkmingai pakeitusi kompanijos misiją ir viziją tam, kad sukurtų bendrą vertę. Jei anksčiau ji pozicionavo save kaip maisto gaminimo įmonę, tai dabar ji akcentuoja mitybą, gerovę ir sveikatą. Tai automatiškai keičia įmonės strategiją: gamybos procesus, prekės kokybės standartus, tiekimo grandinę. IBM investuoja daug laiko ir pinigų į „išmaniuosius miestus“. Cisco įsteigė savo akademijas kaip alternatyvą kvalifikuotų specialistų paruošimui, nes pritrūko kvalifikuotos darbo jėgos. Štai Jain, vandentvarkos įmonė Indijoje pirmoji pasiūlė našaus drėkinimo sistemą ir jos pardavimai šiandien siekia 800 mln. dolerių. Novo Nordisk investavo finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad Kinijoje sukurtų tvarią sveikatos sistemą diabetikams. Dabartinė jos apyvarta 1 milijardas dolerių. „Huawei Technologies“ ir “Omnitel” padėjo Vilniaus universitetui įsteigti modernų telekomunikacijos mokslo centrą, kuris pritrauktų studentų iš visos Europos. Kinijos bendrovė įsipareigojo tiekti mokslo laboratorijai būtiną įrangą, o „Omnitel“ – užtikrinti bandymams reikalingą ryšį ir padėti formuluoti tyrimų užduotis. Ko siekia šios įmonės investuodamos pinigus, teikdamos technologiją, besidalindamos su studentais konfidencialia įmonės informacija? Iš esmės, į šį klausimą gali atsakyti tik jos pačios. Tačiau akivaizdūs privalumai yra aukštos kvalifikacijos būsimų darbuotojų parengimas, novatoriški studentų sprendimai, kompanijų prekinio ženklo viešinimas ir teigiamo įvaizdžio kūrimas. Smulkus ir vidutinis verslas yra ekonomikos augimo variklis. Tačiau būtent jis labiausiai nukenčia recesijos ir ekonominės krizės metu, būtent jam sunkiausia gauti paskolas iš bankų ir garantuoti likvidumą. Lietuvoje šią problemą spręsti pasišovė Šiaulių bankas su Europos investicijų fondu. Jie tęsdami JEREMIE iniciatyvą, 2012-2013 m. planuoja paskolinti dar 20 mln. EUR (69,05 mln. Lt) smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Žlugus Snoro bankui, pasitikėjimas bankais žlugo. Tačiau vartotojai teisūs reikalauti tvarios verslo politikos, pvz.: realistiško paskolų indėlių santykio. Štai Swedbank valdybos pirmininkas A. Danys teigia, kad šio banko paskolų dydis lygus indėlių dydžiui. Taigi, bankas mažiau uždirba, bet kartu ir mažiau rizikuoja. Bendros vertės sukūrimas galimas tiek išorinėje, tiek vidinėje įmonės aplinkoje. Pvz.: tausojant energetikos išteklius, Swedbank investuoja į vėjo malūnus. O norėdami parodyti, kad darbuotojai jiems yra svarbūs, įsteigė Darbuotojų tarybą, su kuria Valdyba diskutuoja aktualiais darbuotojams klausimais prieš priimdama sprendimą. Kadangi valdyba tiki, kad tik darnioje visuomenėje įmanomas darnus verslas, bankas organizuoja finansinio raštingumo didinimo ir verslumo skatinimo programas. Anot Christian Wijkstrom, „Rimi Lietuva“ generalinio direktoriaus, bendros vertės kūrimas nebūtinai reikalauja didelių išlaidų. Pavyzdžiui, įmonė pradėjo Viki iniciatyvą, kuria skatina vietinį verslą, nes tai vietinių gamintojų produktų linija. Taip pat „Rimi Lietuva“ įdarbina neįgaliuosius darbuotojus, kas, padeda spręsti šių žmonių integracijos problemas nesukeliant papildomų kaštų įmonei. Bendros vertės kūrimo idėja gali ateiti tiek iš darbuotojų, tiek iš vadovų sluoksnio. Tačiau greičiausiai ji įgyvendinama jei ja tiki ir ją skatina Valdyba. Aišku, nebūtina dabar visiems pulti radikaliai keisti įmonės strategiją. Kai kurios įmonės jau seniai stengiasi sukurti ne tik pridėtinę, bet ir bendrą vertę savo preke ar paslauga. Darniai besivystančio verslo konferencijose kartais užduodamas kompromituojantis klausimas: ar sėkmingas verslas jau savaime nereiškia verslo tvarumo? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas „taip“, tačiau pažvelgus giliau, verslo sėkmę gali lemti rinkos monopolizacija, korupcija, neetiški susitarimai, vartotojų neraštingumas prekės/paslaugos atžvilgiu, vartotojų žalingi įpročiai ir pajamų dydis. Juk daug kas perkam tiesiogiai sveikatai žalingus produktus, kaip cigaretės, narkotikai, alkoholis ar netausojam elektros, nors žinome, kad baigiasi neatsinaujinantys gamtos ištekliai. Tad savo vartotojiška, komfortabilaus gyvenimo skolon elgsena, kokią ateitį kuriame savo vaikams?