Saturday, March 03, 2012

Laimės paieškose


Prisipažinkime, juk kiekvienas svajojame pagauti laimės paukštę. Tačiau kokiu masalu ją prisivilioti? Apmąstę tipišką savo dieną paklauskime savęs: ar esame laimingi gyvendami tokį nerimo ir skubėjimo kupiną gyvenimą? Ar gyvenimo prasmė vien turto kaupimas? Ar iš tiesų galime sakyti, kad gyvename SAVO gyvenimą ir jei galėtume rinktis iš naujo, pasirinktume tokį patį kelią?

Pasaulinio ekonominio nuosmukio, „antiwallstreetinio“ ir priešvyriausybinio judėjimo, protestų ir sukilimo bangoms besiritant po arabų, europiečių ir amerikiečių pasaulį neišvengiamai aišku, kad esame krizėje. Tačiau, nors dažnai ir skaudi, krizė suteikia naujų galimybių. Ji leidžia peržvelgti vertybinius prioritetus ir atsikratyti įsisenėjusių, neigiamai veikiančių emocijų ar įsitikinimų. Kaip neurolingvistinio programavimo ekspertai teigia, esame atsakingi už visa, kas vyksta mūsų gyvenime. Pagrindinis šio veikimo principas yra tai, kad „į ką nuolat kreipiam savo dėmesį, tas auga“. Todėl anot Jack Makani, garsaus neurolingvisto, dauguma nejučia nesąmoningai pasirenka kančios ir skausmo kelią.

Žinoma, turiu pripažinti, kad socioekonominiai ir istoriniai veiksniai turi įtakos mūsų pasirinktam keliui. Darbštumo kultūra išmokė mus tyliai „arti“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlovė padarė mus tuščiagarbiais. Ilgametė dvasinė priespauda ir okupacija išmokė kentėti pasislėpus ir šiukštu nekovoti už savo vertybes ir savo teises. Nepriklausomos Lietuvos politikų trumparegiai sprendimai ir visagalė korupcija sukėlė didžiulį nusivylimą ir apolitiškumą. Darbo rinkos ir ekonominė situacija skatina masinę migraciją. Todėl ir nekovojame už save, nestreikuojame, neorganizuojame mitingų, nereiškiame politinės valios ir nesipriešiname aktyviai mums nepalankiems sprendimams, kaip tai daro Prancūzija, Vengrija, Didžioji Britanija, Ispanija, Graikija ir kitos Europos valstybės. Paprasčiausia išeitis, atrodo, emigruoti. Bet ar tai tiesa? Koks gyvenimas laukia užsienyje: vienišas statybininko, padavėjos darbas? Ar būdami diplomuotais specialistais, taip ir norime praleisti savo gyvenimą?

Neurolingvistai teigia, kad žmogus gali pakeisti pasaulį pakeisdamas savo požiūrį į jį. Jack Makani paaiškina tai kognityviniu filtru, esančiu kiekviename žmoguje, kuris subjektyviai interpretuoja visą įeinančią informaciją. Įsivaizduokime filtrą kaip akinius, per kuriuos žvelgiame į pasaulį, tereikia pakeisti akinius ir pasaulis taps gražesnis. Juk politiniai, socioekonominiai ir istoriniai veiksniai – tai faktų samplaika, o su susiklosčiusia situacija galima arba susitaikyti arba bandyti ją pakeisti aktyviai dalyvaujant politinėje ir pilietinėje veikloje. Bet kada gi rasime laiko ir jėgų, kai esame „nusikalę“ nuo kasdienių darbų? Neretam kyla klausimas ar bandymas pakeisti esamą situaciją nėra Don Kichoto kova su vėjo malūnais? Atsakymo aš nežinau, tik pažvelgus į kitų Europos valstybių pavyzdžius galima teigti, kad daugiausia gyventojams palankių įstatymų buvo priimta tose šalyse, kur gyventojai aktyviausiai dalyvavo rinkimuose, mitinguose, streikuose ir be baimės reiškė savo nuomonę.

Perdegimas


Beviltiškumo pojūtis, nesugebėjimas atsipalaiduoti, nuolatinis irzlumas ir išsekimas – tai perdegimo požymiai. Tiek Vokietijoje, tiek Nyderlandų Karalystėje perdegimas pripažintas liga, ja susirgus darbuotojas turi teisę į ligos pašalpą ir laikiną nedarbingumą. Man bedirbant Olandijoje vienoje iš darboviečių kolegei nustatė perdegimą. Buvo keista, nes iš išorės kažkokių sunkių ligos požymių nesimatė, o palyginus su lietuviais, ši olandė atrodė sveikesnė už dažną tautietį. Tai mane paskatino pasidomėti perdegimu ir jo simptomais. Paprastai tariant, perdegimas yra nuolatinio streso ir įtampos padarinys. Savaime suprantama, stresą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, kaip per didelis darbo krūvis, tiek vidiniai, kaip nerealistiški reikalavimai sau. Kadangi nesame robotai, po kurio laiko mūsų organizmas nusidėvi, tad atsiranda įvairūs fiziologiniai, neurokognityviniai ir emociniai požymiai. Iš fiziologinės pusės, nusilpsta imuninė sistema, tampame neatsparesni gripui, gali dažnai pykinti, atsirasti skausmai įvairiose vietose, tikai (nevalingi, pasikartojantys raumenų judesiai), padažnėti širdies ritmas, imame dažniau prakaituoti. Neurokognityviniai simptomai pasireiškia sunkumu susikaupti, sunkumu blaiviai mąstyti įtemptose situacijose, išsiblaškymu, užmaršumu, atsipalaidavimo stoka ir atminties problemomis. Emociškai tampame mažiau stabilūs: mus lengva supykdyti, nuliūdinti, išvesti iš pusiausvyros, sunkiai valdome savo emocijas. Pradedame jausti vieniši ir nelaimingi, netgi galime parasti sekso poreikį. Kuo stipresni šie simptomai, tuo panašiau, kad gyvenate kaip supernovos, kurios labai ryškiai šviečia, o tada... užgęsta.

Tipiškam lietuviškam bėgime

Šaržuotai pateiksiu tipišką lietuvišką dieną, rutiną, kurią vadinu supernovos švytėjimu prieš užgęstant.

Šeštą ryto atsikeliam tekini, paskubom į dušą, išgeriam kavos, aprengiam vaikus, septintą pristatom į darželį, prasikeikiam parkuodami mašiną, darbą pradedam aštuntą, dažniausiai neturim laiko/pinigų pietauti kavinėje, tai arba liekam be pietų arba valgom „atsineštuką“. Darbe - įtampa, nervai, neatliktų darbų krūvos, visad laiko maža, dar kolega apšmeižia, bosas „užsisėda“. Tad pasiliekam darbe iki šešių, pasiimam vaikus iš darželio, apsiperkam vakarienei, pasigaminam maisto dviem dienom, apsitvarkom namuose, paguldom vaikus, pažiūrim televizoriaus, liūdna ir vieniša, nes sutuoktinis juodus darbus užsienyje dirba, ateitis atrodo beviltiška, pradedam galvoti/planuoti, iš nervų negalim užmigti. Einam miegoti dvyliktą. Su nerimu ir įtampa baigėm dieną. Su nerimu ir įtampa ja pradedam.

Vyresnės kartos darbingo amžiaus atstovams pradžia ta pati, tik jau vaikai dažniausiai užaugę, tačiau kažkaip iš kažkur vis atsiranda darbų ne tik darbe, bet ir namie. Pagaminti cepelinus ar balandėlius, pasitvarkyti, pasikapstyti darže, gaminti uogienes, raugti agurkus, padažyti palanges ar iškloti plytelėmis kiemą. Neaplenkia įvairios sveikatos problemos. Mėgiamo serialo pažiūrėjimas nuovargio nesumažina, o galvoje vis sukasi šios dienos įvykiai: nebaigtos užduotys, barniai su sutuoktiniu, pyktis, apmaudas dėl neteisybės darbe/gyvenime, planai, kaip gyventi geriau, kaip uždirbti daugiau. Darbe ir asmeniniame gyvenime nuryjame pažeminimą ir pagiežą. Jaučiamės išsekę, suirzę, nusivylę.

Lietuva versus Olandija

Grįžusi iš Nyderlandų į Lietuvą, pajutau didžiulį gyvenimo tempo skirtumą. Jei Nyderlanduose dauguma žmonių atsipalaidavę, daug lėtesni ir ramesni, tai Lietuvoje gyvenimas verda visu greičiu. Lietuviai, palyginus su Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojais, labai daug dirba. Norvegai lietuvius vadina robotais, nes jie dirba tris kartus ilgiau nei vietiniai. Olandijoje, jei pamatysi kruopščiai ir produktyviai dirbantį žmogų, galvą guldau, kad tai bus buvusios Sovietų Sąjungos valstybių pilietis. Kodėl mes taip vargstam?

Iš vienos pusės galima teigti, kad gerbūvio valstybių piliečiai yra išlepę, jie užaugo šiltnamio sąlygomis ir dėlto per daug nesistengia. Jie geriausiai žino savo teises, o ne pareigas ir moka išsireikalauti tai, ką mano teisėtai jiems priklausant, kaip kad socialinę paramą. Štai Nyderlanduose kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo studijų rezultatų, gauna stipendiją, studijų mokestį kiekvienam kompensuoja valstybė, bedarbis gauna pašalpą, mažų pajamų gavėjui kompensuojami tam tikri mokesčiai. Ir nors gerbūvio valstybių gyventojai moka pakankamai daug įvairių mokesčių, pvz.: prabangos mokesčius, palikimo mokesčius, mokesčius už mašinas (vad. kelio mokestis), dauguma gyvenimu nesiskundžia.

Iš kitos pusės, nepersidirbdami gerbūvio valstybių piliečiai tausoja save. Ryškiausiai skirtumas pastebimas senatvėje, kai gerbūvio valstybių senutės ir senukai, geros nuotaikos ir arkliškos sveikatos, keliauja po pasaulį, žaidžia bridžą ir tiesiog džiaugiasi gyvenimu, lietuvių senutės ir senukai, vos galą su galu suduria, o ką jau kalbėti apie sunkią sveikatos būklę ir pesimistines nuotaikas.

Tuesday, December 13, 2011

Apie Dalią Grybauskaitę


Jos žodžiai aštrūs
It peilis
Bet teisingi
Jos protas pavydėtinas
Dirba kartu su širdimi
It kietasis diskas
Tiksliai sureguliuotas
Leo-lt - gėdinga klaida
Akivaizdi korupcija
Išrauti piktžolę laiku
Rinką sureguliuoti

2011-ieji


Aistros svaiguly
Recesijos rodikliai raibuliuoja
Paraleliniuose pasauliuose
Tavęs trūksta
Krentančiuose magnolijos žieduose
Išdykėlio vėjo tango
Dėmėto elnio liežuvy
Tavęs ilgu
Be kiaulių gripo
Ar maliarijos klastingos
Saugus laimingas
Rankom ištiestom
Sugrįžk, brangus.

Thursday, October 20, 2011

Laisvas



Ko gi tu nuliūdęs?
Nepasiekei to, ko troškai?
Liūdi
Pyksti
Galvą panarinęs
Nusišypsok
Nusimesk savo pančius
Juk tapai laisvas

Atsimerk



Atsimerk
Sušildysiu tave savo šypsena
Aš pakviesiu tave šokiui
Ir mes skrisime
Valso žingsneliais
Per gyvenimą

Baltosios eilės



ŽODŽIAI
PADEDA GIMTI GROŽIUI
JUOS MES GAUDOM GODŽIAI
IŠTIESĘ DELNUS TUŠČIUS
IŠJUNGĘ ŠVIESĄ
IR IMA LYTI ŽVAIGŽDĖMIS

Monday, October 17, 2011

Angelai sargai



Turbūt dar nespėjote pamiršti tragedijos Norvegijoje? O ar atsimenate vaikiną, kuris išliko gyvas stebuklo dėka? Jaunutį norvegą, kuris meldėsi situacijos bejėgiškume? Jis prašė dievo ir angelų jį išgelbėti. Ir tuo metu kai žmogžudys jau buvo arti, vaikinui šovė į galvą mintis griūti šalia nužudytų ir apsimesti negyvu. Kai apsėstasis atėjo, jis šovė vaikinui į koją, o tas net nesujudėjo. Žudikas nuėjo, o vaikinas liko gyvas. Atsakykit man, kaip galima nesujudėti gavus kulką, automatiškai nepajudinti raumenų ir neišrėkti skausmo? Fiziškai neįmanoma. Bet turbūt yra daugiau žmonių, kurie per plauką išvengė mirties ar kitos nelaimės.

Iš tiesų, nesvarbu ar tikime, ar ne, kiekvienas turim angelus sargus, kurie saugo mus dieną naktį. Tad eikite ramybėje ir miegokite saugiai :)

Tuesday, August 16, 2011

HUMANITARINĖ KRIZĖ AFRIKOJE



http://www.ekonomika.lt/naujiena/dar-sesiems-somalio-regionams-gresia-badas-10994.html

Pamąstymui



Tylos ir bado stovykla parode,kiek mazai zmogui reikia. Buvo visai nesunku para nevalgyti, snausti susiraicius ant kieto grindinio, bendrauti be zodziu ir sildyti vienas kita zodziu.

Tai tik dar karta iliustruoja, kad tarp "reikia" ir "noriu" gludi gili praraja. Juk Afrikos rage (Somalyje, Kenijoje, Etiopijoje) 10 mln. zmoniu, paveikti neregeto masto sausros, apsunkintos kariniu konfliktu, gali nebesulaukti ausros. Priverstinis badas ypac paveike vaikus. Jie serga, tampa vaiksciojanciais kaulais ir mirsta, nes seima neturi daktarui pinigu ar nespeja nuvykti i humanitarines pagalbos vieta. O kitoj pusej gatves isciustytos pilys ir blizgantys limuzinai... As klausiu jusu: kiek kainuoja gyvybe?

Saturday, August 06, 2011

Kelkis, Lietuva



Nebėkime iš Lietuvos, kurkime šviesią, savęs ir savo vaikų vertą ateitį čia.
Kas mūsų laukia už Lietuvos sienų? Sotesnis kąsnis, daugiau drabužių?
Dideli namai ir daug mašinų dorai dirbančio žmogaus tikrai nelaukia.
Be to, ar materialus apsirūpinimas ir yra gyvenimo prasmė?

JUK ŽMOGUS NE VIEN DUONA SOTUS. Juk esame ne tik protas ir kūnas, bet ir siela, širdis, dvasia. Tvirtėkime, junkimės vienybėje kuriant tokią Lietuvą, kurioje norime gyventi. O pradėti labai paprasta: pradėti galima nuo savęs. Visų pirma, būkime žmonėmis, spinduliuojančiais meile ir šiluma. Rūpinkimės savo šeima ir artimaisiais, mylėkime savo kraštą, neniokokime miškų, upių, ežerų, pajūrio. Gyvenkime santarvėje su savimi ir aplinkiniais.

Wednesday, May 04, 2011

Kokį pėdsaką palieku po savęs?


What trace do I leave?

Kaukės



Dienų chaose ir užimtumo iliuzijoj
susitinka personos su kaukėm
it Venecijos karnavale
gundo vienas kitą, vilioja
parduodami savo sielą
nusipiešus veidą saugu
nusimesti kaukę baugu
o kas jei sielos gelmėj tuštuma?

Monday, January 24, 2011

Kaip ištrūkti iš auksinio narvelio?




Daugelis mūsų gyvename ribotame pasaulyje ir įdomiausia yra tai, kad patys tas ribas nusibrėžiame. Aišku, tai darome nesąmoningai, taip jau funkcionuoja mūsų smegenys.

Kad pamatytume platesnę perspektyvą ir išplėstume savo ribotą sąmoningumo lygmenį, galime naudotis berbiais gamtos klodais. Argi nepastebėjote, kad bevaikštant gamtoje, ateina tyla ir ramybė, mintys tartum pačios susirikiuoja, pajuntate kartu džiaugsmą ir laisvę. Taip prisiliečiate prie užslėptų išteklių savyje, atrandate naujų jėgų, permąstote kas jums iš tiesų svarbu.

Monday, April 26, 2010

Žiemos pasispardymas/ winter in spring


When times overwhelm you
crash you with the weight of a thunder
and your identity you lose
remember: you are being loved
and let go
there are many more blossoming
springs to come
the winter you just have to survive

Žengimas per gyvenimą kartu / Hand in hand through life


Priesaika nuolaužinių santykių visuomenėje
Neapmokamas darbas išlikti kartu
Nepatirta vestuvių prasmė
Kuomet nelieka nieko švento
Ar verta išlikti tyru?

-----

The oath in "broken relations society"
Unpaid job to create future together
To grow old hand in hand
Undiscovered meaning of vow
When there is nothing sacred around
Does it pay off purehearted to stay?

Friday, December 05, 2008

Gangrenuojanti Lietuva


Atvirai tau pasakysiu, - didžiausia Lietuvos gangrena yra nepagarba moteriai. Tai pirmas dalykas, ko turime atsikratyti, kad moteris nebūtų engiama ir išnaudojama, kad ji galėtų atsitiesti ir gyventi orų gyvenimą darydama savo sprendimus ir vertinama už savo lyderystę, išmintį, protą, atsidavimą, nuoširdumą, kūrybingumą ir daugybę kitų vertingų savybių, kurios yra priimamos kaip savaime suprantamos.

Iš tiesų, Lietuvoje moteriai iškeliami neįmanomi reikalavimai (būti tobula panele/žmona, tobula mama, tobula darbuotoja). Niekas nebežino, iš kur tai atėjo, bet tai įaugę į kolektyvinę pasąmonę. Tai tapo socialine norma - tokia turi būti kiekviena mergina, jei ne, ji žlugo. Šie reikalavimai automatiškai pasmerkti žlugti: niekas negali būti tobulas, ypač visuose vaidmenyse ir srityse. Taip nuo vaikystės merginų pastangos nukreipiamos i tas sritis, kuriose jos nelaimės; nes jų negali įtakoti. Tai visuomenės padų laižymas, visuomenės kuri tokia žiauri ir akla savo dukroms. Energijos nukreipimas į nepasiekiamą idealą kartu su pastoviu pažeminimu ir patyčiomis mažina merginų pasitikėjimą savimi ir jų galimybes darniai funkcionuoti engiančioje visuomenėje. Vidiniai socializacijos mechanizmai paverčia merginą auka ir priverčia ją susitaikyti su šia role ("aš to verta").

Daug pozityvesnis metodas užtikrinti visų visuomenės narių darnų funkcionavimą kartu yra nuleisti socialinių normų kartelę moterims ir užkelti ją vyrams. Sukurti realistiškus reikalavimus ir įgalinti moterį atskleisti savo potencialą, kuris vyrų bukumo ir baimės dėka buvo griežtai kontroliuojamas. Kodėl užkelti kartelę vyrams? Todėl, kad šiuo metu jiems viskas leidžiama. Keiktis leidžiama, gerti iki nugriuvimo priimtina, įžeidinėti ir mušti moterį - asmeninis reikalas. O va moteris už kiekvieną žingsnį kritikuojama, už kiekvieną nuokrypį nuo normos laikoma atsakinga.

Moterys Lietuvoje laikomos metaliniuose narveliuose. "Dabar tylėk, boba, aš kalbu" - aiškina pijokas savo vaikų motinai. Ne tik kad šeimos pinigus prageria, dar žmoną ir vaikus muša, ir morališkai terorizuoja. Ypač dažnas Lietuvoje moralinis teroras: nepaliekantis išorinių dėmių, bet lėtai ir užtikrintai graužiantis auką iš vidaus. Taip moterys išmoksta, kad jos yra šiukšlės. Taip tėvai ir motinos auklėja savo dukras aiškiai perteikdami moters nepilnavertiškumo signalus. Taigi jeigu dabar nuvertiname moteris ir manome, kad jos bus savimi neužtikrintos, ir užims nevadovaujančias darbo vietas, tai mes tokias jas patys ir sukūrėme.

Dar neįtikinau? Pažvelkite į Lietuvos universitetų studentų statistiką. Moterų daugiau negu vyrų. Taigi, nėra jokios abejonės apie moterų aukštus intelektualinius sugebėjimus. Yra tik jų jautrumas socialiniams signalams, kuriais vyrai ir moterys "pastato jas į vietą".

Jau seniai laikas pradėti moterį gerbti ir vertinti. Reikia daugiau bendradarbiavimo ir dialogo tarp vyrų ir moterų. Daugiau atvirumo ir mažiau Ego iš vyrų pusės. Daugiau išminties ir brandumo iš vyrų pusės. O visa tai perteikiama ir ugdoma vaidmenų modeliavimu, auklėjimu ir švietimu.

Sąmoninga visuomenė / conscious society


Sąmoninga visuomenė prasideda nuo sąmoningo žmogaus. Kas tas sąmoningas žmogus? Tai - socioemocionaliai brandus vyras ar moteris, suvokiantis, kad gyvena visuomenėje, kurioje kiekvienas yra abipusiškai priklausomas. Kurioje esi per daug ribotas, kad vienas savo tikslą pasiektum. Nori būti vadovu, vadove, turi turėti pasekėjų; nori nuomotis butą, priklausai nuo nuomotojo, bendranuomininkų, kaimynų ir pan.

Bet šio suvokimo neužtenka. Tai - pradinis etapas, po kurio dažnai seka "lipimo per galvas" strategija: "aš priklausau nuo jo ar jos, taigi, kaip išmokti jais manipuliuoti?" Socioemocionalus brandumas reiškia laisvę neatsiejamą nuo atsakomybės. Ši atsakinga laisvė įgalina darniai gyventi įvairių grupių ir interesų persipynusioje visuomenėje. Tai žinojimas, ko noriu aš ir kaip tai galiu pasiekti nežalodamas kitų, nemindamas kitų po kojom. Teoretikai šią atsakingą laisvę vadina socialine atsakomybe (social responsibility).

Bet kur ji prasideda ir kur ji baigiasi? Ji prasideda atsakomybe prieš savo šeimą, kaimynus, bendradarbius, gimines, draugus, pažįstamus ir tęsiasi atsakomybe už savo rajoną, miestą, valstybę, galop pasaulį. Tai savo ir kitų interesų derinimas mikro ir makro atsakomybės lygmenyse: individualiame, regioniniame, valstybiniame ir globaliame. Juk šiukšlių palikimas gatvėje kenkia ne tik kaimynų gerovei, bet ir švaros bei sveikatos lygiui šiame rajone. Pigių produktų pirkimas skatina darbininkų išnaudojimą tiek besivystančiose šalyse, tiek mūsiškėje (pvz.: pieno supirkimo kainos). Galingų valstybių gobšumas įgalina iki šių laikų besitęsiančius genocidus (Sudano Darfuro krizė).

Paklausite, ką gi galime padaryti, kaip galime prisidėti prie sąmoningesnės visuomenės kūrimo? Savo pačių sąmoningais sprendimais ir kitų skatinimu prisijungti. Pvz.: elementaru, šiukšlių nešimu į konteinerius, Fair Trade produktų pirkimu, streikais prieš priimtus ar svarstomus įstatymus, informacijos skleidimu ir finansiniu NVO, sprendžiančiu svarbius klausimus, rėmimu.

Kaip patirtis rodo, moterys yra daug sąmoningesnės nei vyrai, bet jos nebekovoja. Jų dvasia uždusinta, per ilgai po padu buvo. Jokiu būdu čia nekalbu apie pasyvią atsakomybę, nes pasyvumas problemų neišsprendžia. Čia akcentuoju aktyvios veiklos būtinybę, paremtą socioemociniu brandumu ir išmintimi.

Socialinė atsakomybė yra pripažinta svarbiu aspektu, netgi dėstoma universitete, įpinama į struktūrinius verslo ir politikos sluoksnius ir skatinama menininkų.

Kolne dabar vyksta Pumpler video ir audio paroda, kurioje žaidžiama su garsais, vaizdais ir ypatingą vietą užima tyla. Patalpoje įtaisyta 20 garsiakalbių ir pastatyta 20 stalų. Lankytojai gali prisėsti prie stalo ir pasiklausyti žmonių pokalbių. Tai - skirtingos reakcijos į buitinį smurtą. Po to pokalbiai nutyla ir pasirodo smurto scena didžiuliam ekrane. Tuomet stoja tyla. Tyla priverčia parodos dalyvį susimąstyti, pasidaryti savas išvadas ir pritaikyti išmokimą gyvenime. Parodos tikslas - sužadinti socialinę atsakomybę, kurios taip trūksta ir kurios trupiniais mintam.

Gražiai sugyventi - tai išmintis ir menas. Tai pripažinimas, kad kiti, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, lyties ir ekonominės klasės yra lygiai taip pat gerbtini ir vertingi kaip tu pats. Sėkmės, kurkime kartu sąmoningą visuomenę pradėdami nuo savęs ir skatindami artimuosius. Nelaukime amžinybės, kurkime Dievo Karalystę žemėje...

Paspauskite šią nuorodą http://www.youtube.com/watch?v=cTSaD-XLuBk