Showing posts with label Lietuva. Show all posts
Showing posts with label Lietuva. Show all posts

Saturday, March 03, 2012

Lietuva versus Olandija

Grįžusi iš Nyderlandų į Lietuvą, pajutau didžiulį gyvenimo tempo skirtumą. Jei Nyderlanduose dauguma žmonių atsipalaidavę, daug lėtesni ir ramesni, tai Lietuvoje gyvenimas verda visu greičiu. Lietuviai, palyginus su Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojais, labai daug dirba. Norvegai lietuvius vadina robotais, nes jie dirba tris kartus ilgiau nei vietiniai. Olandijoje, jei pamatysi kruopščiai ir produktyviai dirbantį žmogų, galvą guldau, kad tai bus buvusios Sovietų Sąjungos valstybių pilietis. Kodėl mes taip vargstam?

Iš vienos pusės galima teigti, kad gerbūvio valstybių piliečiai yra išlepę, jie užaugo šiltnamio sąlygomis ir dėlto per daug nesistengia. Jie geriausiai žino savo teises, o ne pareigas ir moka išsireikalauti tai, ką mano teisėtai jiems priklausant, kaip kad socialinę paramą. Štai Nyderlanduose kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo studijų rezultatų, gauna stipendiją, studijų mokestį kiekvienam kompensuoja valstybė, bedarbis gauna pašalpą, mažų pajamų gavėjui kompensuojami tam tikri mokesčiai. Ir nors gerbūvio valstybių gyventojai moka pakankamai daug įvairių mokesčių, pvz.: prabangos mokesčius, palikimo mokesčius, mokesčius už mašinas (vad. kelio mokestis), dauguma gyvenimu nesiskundžia.

Iš kitos pusės, nepersidirbdami gerbūvio valstybių piliečiai tausoja save. Ryškiausiai skirtumas pastebimas senatvėje, kai gerbūvio valstybių senutės ir senukai, geros nuotaikos ir arkliškos sveikatos, keliauja po pasaulį, žaidžia bridžą ir tiesiog džiaugiasi gyvenimu, lietuvių senutės ir senukai, vos galą su galu suduria, o ką jau kalbėti apie sunkią sveikatos būklę ir pesimistines nuotaikas.

Saturday, August 06, 2011

Kelkis, Lietuva



Nebėkime iš Lietuvos, kurkime šviesią, savęs ir savo vaikų vertą ateitį čia.
Kas mūsų laukia už Lietuvos sienų? Sotesnis kąsnis, daugiau drabužių?
Dideli namai ir daug mašinų dorai dirbančio žmogaus tikrai nelaukia.
Be to, ar materialus apsirūpinimas ir yra gyvenimo prasmė?

JUK ŽMOGUS NE VIEN DUONA SOTUS. Juk esame ne tik protas ir kūnas, bet ir siela, širdis, dvasia. Tvirtėkime, junkimės vienybėje kuriant tokią Lietuvą, kurioje norime gyventi. O pradėti labai paprasta: pradėti galima nuo savęs. Visų pirma, būkime žmonėmis, spinduliuojančiais meile ir šiluma. Rūpinkimės savo šeima ir artimaisiais, mylėkime savo kraštą, neniokokime miškų, upių, ežerų, pajūrio. Gyvenkime santarvėje su savimi ir aplinkiniais.

Friday, December 05, 2008

Gangrenuojanti Lietuva


Atvirai tau pasakysiu, - didžiausia Lietuvos gangrena yra nepagarba moteriai. Tai pirmas dalykas, ko turime atsikratyti, kad moteris nebūtų engiama ir išnaudojama, kad ji galėtų atsitiesti ir gyventi orų gyvenimą darydama savo sprendimus ir vertinama už savo lyderystę, išmintį, protą, atsidavimą, nuoširdumą, kūrybingumą ir daugybę kitų vertingų savybių, kurios yra priimamos kaip savaime suprantamos.

Iš tiesų, Lietuvoje moteriai iškeliami neįmanomi reikalavimai (būti tobula panele/žmona, tobula mama, tobula darbuotoja). Niekas nebežino, iš kur tai atėjo, bet tai įaugę į kolektyvinę pasąmonę. Tai tapo socialine norma - tokia turi būti kiekviena mergina, jei ne, ji žlugo. Šie reikalavimai automatiškai pasmerkti žlugti: niekas negali būti tobulas, ypač visuose vaidmenyse ir srityse. Taip nuo vaikystės merginų pastangos nukreipiamos i tas sritis, kuriose jos nelaimės; nes jų negali įtakoti. Tai visuomenės padų laižymas, visuomenės kuri tokia žiauri ir akla savo dukroms. Energijos nukreipimas į nepasiekiamą idealą kartu su pastoviu pažeminimu ir patyčiomis mažina merginų pasitikėjimą savimi ir jų galimybes darniai funkcionuoti engiančioje visuomenėje. Vidiniai socializacijos mechanizmai paverčia merginą auka ir priverčia ją susitaikyti su šia role ("aš to verta").

Daug pozityvesnis metodas užtikrinti visų visuomenės narių darnų funkcionavimą kartu yra nuleisti socialinių normų kartelę moterims ir užkelti ją vyrams. Sukurti realistiškus reikalavimus ir įgalinti moterį atskleisti savo potencialą, kuris vyrų bukumo ir baimės dėka buvo griežtai kontroliuojamas. Kodėl užkelti kartelę vyrams? Todėl, kad šiuo metu jiems viskas leidžiama. Keiktis leidžiama, gerti iki nugriuvimo priimtina, įžeidinėti ir mušti moterį - asmeninis reikalas. O va moteris už kiekvieną žingsnį kritikuojama, už kiekvieną nuokrypį nuo normos laikoma atsakinga.

Moterys Lietuvoje laikomos metaliniuose narveliuose. "Dabar tylėk, boba, aš kalbu" - aiškina pijokas savo vaikų motinai. Ne tik kad šeimos pinigus prageria, dar žmoną ir vaikus muša, ir morališkai terorizuoja. Ypač dažnas Lietuvoje moralinis teroras: nepaliekantis išorinių dėmių, bet lėtai ir užtikrintai graužiantis auką iš vidaus. Taip moterys išmoksta, kad jos yra šiukšlės. Taip tėvai ir motinos auklėja savo dukras aiškiai perteikdami moters nepilnavertiškumo signalus. Taigi jeigu dabar nuvertiname moteris ir manome, kad jos bus savimi neužtikrintos, ir užims nevadovaujančias darbo vietas, tai mes tokias jas patys ir sukūrėme.

Dar neįtikinau? Pažvelkite į Lietuvos universitetų studentų statistiką. Moterų daugiau negu vyrų. Taigi, nėra jokios abejonės apie moterų aukštus intelektualinius sugebėjimus. Yra tik jų jautrumas socialiniams signalams, kuriais vyrai ir moterys "pastato jas į vietą".

Jau seniai laikas pradėti moterį gerbti ir vertinti. Reikia daugiau bendradarbiavimo ir dialogo tarp vyrų ir moterų. Daugiau atvirumo ir mažiau Ego iš vyrų pusės. Daugiau išminties ir brandumo iš vyrų pusės. O visa tai perteikiama ir ugdoma vaidmenų modeliavimu, auklėjimu ir švietimu.