Wednesday, August 22, 2012
Ant rinkimų bangos: sprendimai korupcijai, nedarbui, emigracijai
Ant rinkimų bangos: sprendimai korupcijai, nedarbui, emigracijai
Mg. Loreta Vaičaitytė
Artėja rinkimai. Piliečių nuomone, tai bene vienintelis metas, kada politikai susirūpina Lietuvos gyventojų interesais. Sakysite, tai tik nuomonė, bet nuomonė gimsta iš praktikos, iš patirties. Įvairios partijos ir jų kandidatai žada rojų žemėje, kaitina piliečių aistras, tačiau daugumai žmonių aktualiausios yra geros socioekonominės sąlygos Lietuvoje.
Geros socioekonominės sąlygos – tai ne tik nedarbo mažinimas, stabilumo užtikrinimas, ekonomikos atsigavimas, bet ir vidurinės klasės sukūrimas, žmonių neskurdinimas, padorių atlyginimų mokėjimas (kad LR būtų ne tik europinės kainos, bet ir jas prisivejantys europiniai atlyginimai). Lietuviai pagrįstai nori gerai gyventi: turėti pinigų ne tik būtiniausioms išlaidoms, galėti pasitaupyti, galėti išvykti atostogauti į užsienį, galėti „nearti“ dėl kiekvieno cento. Juk kas iš to, kad esame vieni labiausiai išsilavinusių ES, jei tuo pačiu esame vieni didžiausių skurdžių?
Skaudu žiūrėti į daugumą tautiečių, kasdien „išsunkiamų“ nemėgstamame darbe, vergaujančių tironui bosui ir nesugebančių pasipriešinti išnaudojimui, nes kaip kitaip sumokėti būsto paskolą, aprengti ir išmaitinti šeimą? Sunku matyti jaunimą, energingą, išsilavinusį, be darbo ir pajamų, arba dirbantį daug žemesnį nei jų kvalifikacija, darbą. Nėra ką atsakyti sąžiningiems, darbštiems žmonėms, kurie su aukštojo mokslo diplomais ir garbinga darbo patirtimi nesugeba tapti vidurinės klasės atstovais. Pasižiūrėję į statistiką, pamatysime, kad dauguma lietuvių dirba ne pagal specialybę, o tai yra talentų, kompetencijų ir švietimo išlaidų švaistymas. Būtent dėl sunkaus (pra)gyvenimo ir socialinės neteisybės dauguma lietuvių bėga iš Lietuvos. Ir tai patvirtina Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyba, oficialių diskusijų rezultatai ir neformalūs pokalbiai su emigrantais.
Būtent prieš rinkimus yra aktualu ir naudinga panagrinėti, kame slypi opiausių LR problemų šaknys ir kaip jas spręsti. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, gerai žinodama situaciją, akcentuoja kovą su korupcija, o LR Finansų ministerija – kovą su šešėline ekonomika. Iš tiesų, abu dalykai yra labai susiję. Juk prisiminkime garsiąją citatą: „Jeigu tie, kurie viršuje, nepaiso principų, tai tie, esantys apačioje, nepaisys įstatymų“.
Taigi, korupcijos problema visų pirma yra sisteminė lyderystės problema. Iš vienos pusės, korumpuotų politikų pavyzdys tartum įteisina šešėlinę ekonomiką. Iš kitos pusės, kadangi tai yra nusistovėjusi sistema, keliems procentams dorų politikų sunku atsilaikyti prieš jos spaudimą. Korupcijos pasekmės akivaizdžios: nepalankūs Lietuvos piliečiams ir gyventojams įstatymai, vidurinės klasės nuskurdinimas ir žmonių nepasitenkinimas bei nepasitikėjimas valdžia. Šalia minėto faktoriaus, šešėlinę ekonomiką skatina Lietuvos gyventojų verslumas, dideli mokesčiai ir lengvatų trūkumas smulkiam ir vidutiniam verslui.
Antra skaudi problema yra socialinė atskirtis ir vadovų žeminantis požiūris į savo darbuotojus (kaip išspausti juos kaip citrinas). Beje, toks pat požiūris egzistuoja finansinėse rinkose visame pasaulyje. Pagarbaus bendravimo trūkumas darbo vietoje, pasitikėjimo darbuotojais stoka, atlyginimo, neatitinkančio specialisto kvalifikacijos ir patirties (kaip ne kartą minėta spaudoje, „žmogaus orumą žeminančio atlyginimo“), profesinės savirealizacijos trūkumas. Juk kam reikalingi aukštojo ir aukštesniojo mokslo diplomai, jei 90% pareigų iš žmonių reikalaujama tik vykdyti, nemąstyti?
Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Reginos Narušienės, emigravę lietuviai norėtų grįžti, bet į naują, progresyvesnę Lietuvą. Lietuvoje likusių piliečių požiūris („važiuok atgal, ką čia veikti?“) į sugrįžtančius labai gerai atspindi tautiečių nusivylimą LR politikais ir darbdaviais. Tad kaip galime spręsti šias opias problemas?
Pradėkime nuo žemiškesnės, bazinės problemos – pragyvenimo lygio ir darbinių santykių. Visų pirma, studijų programų vietos turi būti susietos su darbo rinkos tendencijomis (jei mažėja paklausa teisininkams, turi būti priimta mažiau teisininikų į šias studijų programas). Iš tiesų, galima būtų reorganizuoti aukštąsias mokyklas, kad jos valstybės biudžetui mažiau kainuotų ir dirbtų efektyviau. Apskritai, reikalingas profesinis švietimas jau mokyklose, kad mokiniai prieš rinkdamasi profilį, žinotų tiek darbo rinkos situaciją bei prognozes, tiek savo karjeros profilį.
Toliau, turi būti nustatytas minimalus atlyginimas pagal profesijas ar sektorius, atsižvelgiant į žmogaus įgytas kompetencijas bei patirtį. Tai atstatytų socialinį teisingumą ir užtikrintų vidurinę klasę, kad nebūtų išnaudotojiško elgesio su kvalifikuotais specialistais. Juk kiekvienas suvokia, kad kompetencijos, įgytos per 6 studijų metus universitete, turi būti brangiau įkainojamos nei kompetencijos, kurias galima įgyti per savaitę. Savaime suprantama, dabartinės studijų programos turėtų tapti praktiškesnės ir prasmingesnės darbo rinkai. Pvz.: Nyderlandų karalystėje minimalus atlyginimas didėja su amžiumi. Tai - sąžininga, nori didesnės patirties, mokėk už ją, nenori – įdarbink jauną. Oponentams, kurie ims verkti, kad dėl prastos ekonomikos negalime kelti atlyginimų, iš anksto užbėgu už akių: mažinkite atlyginimus vadovams. Eurostat duomenimis, LR yra viena didžiausių atskirčių tarp vadovų ir specialistų atlyginimų – vidutiniškai 7 kartus skiriasi atlyginimas.
Norint sumažinti šešėlinę ekonomiką, reikia griežčiau ir efektyviau kontroliuoti finansinius srautus finansų rinkose ir didžiulėse korporacijose, mažinti SVV mokesčius, atleisti nuo mokesčių pradedančius verslus pirmuosius trejus metus, užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą, panaikinti bankų valdytojų bonusus bei didinti jų atskaitomybę už bankų valdymą ir finansines machinacijas.
Norint mažinti korupciją, visų pirma reikia panaikinti politikų teisinę neliečiamybę ir už kyšio ėmimus įtraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Lyderiai turi rodyti pavyzdį Lietuvos žmonėms. Tad jei už 100 Lt vagystę baudžiama, tuo labiau turėtų būti baudžiama 100 000 Lt vagystė. Turi būti didinamas valdžios veiksmų skaidrumas, kas yra ES senbuvių tendencija šiuo metu. Piliečiai turi turėti galimybę lengvai pasiekti informaciją apie Seimo posėdžius, balsavimų eigą bei įstatymų pasiūlymus. Žinoma, piliečiai turi tapti daug aktyvesni išreikšdami savo valią mitingais, streikais, kt. socialinio spaudimo priemonėmis. Parašų rinkimo sąlygos LR turi būti pakeistos, nes dabartinės sąlygos faktiškai panaikina piliečių valios išreiškimo galimybę.
Norint surinkti daugiau lėšų į biudžetą, būtina optimizuoti valstybines įmones, kurių rezultatus apibendrinus matome, kad jų pelnas palyginus su išlaidomis labai mažas arba jo išvis nėra (Verslo žinių duomenys). Reikia didinti valstybinių vadovų veiklos skaidrumą ir jų atskaitomybę, reikia įvesti pareigybių veiklos standartus ir objektyvų kasmetinį vertinimą, nuo kurio priklausytų atlyginimas.
Šalia mano minimų, greitai įgyvendinamų sprendimų, reikalingas pokytis lyderių mentalitete. O tai jau ilgalaikis ir sudėtingas procesas, reikalaujantis naujo požiūrio ir naujų lyderystės standartų. Pvz.: įdarbinant įmonės ar skyriaus vadovą, ieškoti ne žmogaus, „lipančio per visų galvas“, bet derybininko, nuoširdžiai gerbiančio darbuotojus. Lygiai taip pat politikoje rasti naujus žmones su aukštomis moralės ir etikos normomis, plačių pažiūrų novatorius (galbūt po mokslų ir darbo užsienyje patirties, bet nebūtinai). Juk perauklėti tą, kuris vadovaujasi principu „man, man, man“ yra misija neįmanoma. Tokiu būdu galėtume žengti koja į koją su Europa, kur vis labiau akcentuojama naujų lyderių svarba. Lyderių, turinčių VERTYBES IR ASMENINIUS PRINCIPUS, kaip teisingumas, žmogiškumas, komanda.
Wednesday, July 25, 2012
PABUSK
SAVO MINIATIŪRINIŲ LAIMĖJIMŲ LAUKE,
MATERIALIZMO VERGE,
ŠIUOLAIKINIAIS STABAIS APSISTATĘS,
PASLAPTĮ GIMIMO IR MIRTIES
ĮMINK,
PAAIŠKINK KODĖL MALDA
NUO RADIACIJOS APSAUGO,
O ŠVENTASIS GARSAS
NAFTĄ VANDENYNE IŠVALO,
KAS VYKSTA NEREGIMAM LAUKE,
IŠ KUR VISI ATEINAM,
KAIP BE MEDICINOS IŠGYDYT SAVE,
KAIP PULSUOTI KŪRĖJOS GREIČIU,
KAIP BŪTI VIENU METU
RYGOJ IR VILNIUJ?
KAIP IMTI IR STAIGA PAKILTI?
KAIP PAKEISTI PASAULĮ?
KO TYLI?
IŠJUNKI BENT AKIMIRKAI
TU RADIJĄ, TV,
ATSIJUNKI NUO MANIPULIACIJOS KASDIENĖS,
MIŠKO OŠIME
ČIURLENIME UPELIO
ĮSIKLAUSYK:
ATSAKYMAS PLEVENA TAVO ŠERDYJE...
Andromedos galaktika
Sukausi it vaikas laimingas
Krykštavau juokiaus
O delnuose perlus laikiau
Jie žaižaravo - dvi saulės
Nepakartojamai ryškiai
O aš sukaus ir sukaus
Švytėjime be žodžių
Kol atsiradau
Tarpgalaktinėj posėdžių salėj
Sesijai nuščiuvus
Pirmininkė pasveikino mane
Ir pasiūlė aprodyti jų planetą
Draugiška palydovė
Vedė mane
Jų gyvenvietes ir erdvėlaivius rodė
Jie valdo mechanizmus mintimis
Kur tavo namai?
Kur tavo namai?
Kur pulsuoja Akašos širdis
Ir jėgos linijos teka
Andromedos šventykloj
Atmerkus akis
Išminties šaltiniu nuplauta
Primink
Iš kurios tu žvaigždės?
Jei tu toks protingas
Jei tu toks protingas,
Galingas toksai,
Sustabdyk karą, marą,
Kančią ir badą,
Atstatyk išnykusius
Augalus ir gyvūnus,
Gausą ir meilę nušviesk.
Jei tu toks protingas
Ir didis toksai
Grąžink visa, ką sunaikinai-
Lobynus žemės:
Deimantus, smaragdus,
Naftą, rubinus, paukščius,
Švarų vandenį,
Gyvūnus, žuvis ir medžius,
Ozono sluoksnį užlopyk.
Jei tu toks galingas,
Kodėl kuri ardydamas
Tobuliausią paveikslą -
Harmoniją gamtos?
Kodėl kuri gerovę
10 procentų žmonių,
O kitus vedžioji už nosies?
Kodėl leidi jiems vegetuoti,
Vergais padarai?
Kodėl terši tu orą,
Kuriuo kvėpuoji,
Vandenį, kurį geri?
Kodėl netyla aimanos vaikų
Ir motinų ašaros nedžiūsta?
Kodėl šiam tobulam pasauly
Už tavo pramanytą popiergalį
Žmogus žmogų papjaus
Ir Žemę Motiną išprievartaus?
Jei tu toks tobulas,
Gražus ir galingas,
Sukurki pasaulį,
Kuriame visiems gyventi būtų gera,
Kur skausmo, neteisybės nepažintų,
Šviestų ryškiai mums vaivorykštės šviesa,
It iš gausybės rago trykštų
Džiaugsmas, ramybė, šypsena,
O tu nesirgtumei ir nežudytum,
Harmonijoj gyventum su gamta,
Palaimą neštum Žemei.
ŽMOGUS, TOKS PROTINGAS IR GALINGAS
ŽMOGUS
TOKS DIDELIS IR PROTINGAS
STICHIJAS NUGALĖJĘS
MOKSLO AUKŠTUMAS PASIEKĘS
REVOLIUCIJOM TECHNOLOGINĖM
SUDREBINĘS PASAULĮ
NUO RYTŲ LIG VAKARŲ
NET SIŪLANTIS
SKRYDŽIUS Į KOSMOSĄ
IR NEMIRTINGUMĄ
ŽEMĖS MILIJARDIERIAMS
KŪRĖJAS IR TYRĖJAS
VISATOS PRADŽIĄ APSKAIČIAVĘS
IR GALAKTIKŲ SKAIČIŲ
TAPANTIS PAVEIKSLUS ĮSTABIUS
STATANTIS AUKSO NAMUS
VALDANTIS MINIAS
PER SAVO SUKURTAS SISTEMAS
KURIANTIS AR GRIAUNANTIS?
EINANTIS LINK PAŽINIMO AR SUSINAIKINIMO?
ŽMOGAU, KĄ ŠNABŽDA TAVO ŠIRDIS?
TU, KURIS DEDIESI VISATOS KARALIUM,
KOKIĄ ŽINIĄ TAU NEŠA
CUNAMIAI, POTVYNIAI,
DREBĖJIMAI ŽEMĖS,
SUIRZUS STICHIJA,
NESIBAIGIANTYS KARAI?
GALBŪT ŽEMĖ NORI
ATSIKRATYTI TAVIMI
KAIP PARAZITU,
GRAUŽIANČIU JOS ŠIRDĮ?
KĄ CIVILIZUOTAS ŽMOGUS PRARADO
STAUGIANTIS VILKAS NAKTY
PRIMENA TAI, KĄ PRARADOM
LAISVĘ LAUKINĘ
IR ILGESĮ NAMŲ
SAVO PRIGIMTĮ ŠVENTĄ
KAD ESAM DALIS MES
VISATOS IR GAJOS
VANAGO SKRYDIS HIPNOTIZUOJA
DARNĄ SU SAVIMI IR GAMTA
ATNEŠA BENT SEKUNDEI
Monday, July 09, 2012
Žmogau, kas tu esi iš tiesų?
Nuolatiniam lėkime
Nesibaigiančių darbų sūkury
Sustojam tik žaibo priblokšti
Nutylam griaustiniui grūmojant
Kai papuolus į audrą
Esame priversti išgyventi
Pradingsta skaičiavimai
Ir mintys apie turtus
Akimirkai pajuntam
Kas išties yra žmogus
Tuesday, March 20, 2012
Amžinybei alsuoju į veidą
Tuesday, March 06, 2012
For my friends abroad
You are the pearl: discover treasure inside

Last weekend I went to a conference and one speaker's words touched my heart. She said that we are all pearls, the beautiful magnificent amazing treasure and explained how pearls are formed. Wow, it seems that this very image of perfection is shaped by ultimate imperfection: the sand, which gets inside a shell and irritates oyster. It actually hurts, it is a wound, from which the oyster starts defending herself by secretion that covers sand in many layers. An incredible story that has many parallels with us, humans. Aren't we all burdened and hurt by this imperfect world around us? Don't we get sand, hurting our dreams, hopes, feelings and breaking our hearts? Pearl is said to be the symbol of purity and christianity. Thus, let's allow God to shape our deep wounds into precious pearls!
Sunday, March 04, 2012
Arabų vasara

Arabų pavasario
kruvinoj epopėjoj
sukylama prieš engėjus
kam NATO padėjo
kam "žalių" pagailėjo
Egipte, Libijoj, Jėmene
Facebook revoliucija laimėta
demokratijos link šuolis pradėtas
tik žmonių gerovė
ant baimės ir kaulų nestovi
juk valstybė nesugriaunama
ir nepastatoma per dieną
revoliuciją sukėlę idealistai
jau stveriasi už galvų
kai valstybę ima lipdyti oportunistai
Išsikvėpimas

Išsikvėpusi kaip žuvis be oro
Vangiai alsuoju
Žiniasklaidos manipuliacija
Nupirkti komentarai
Kur tiesa išsiilgtoji
Kur bent 99% neiškraipytų faktų
Neiškarpytų kadrų
Informacija mūsų virškinimui neapdorota?
Ruperto Murdocko imperijos saulėlydy
Žmonės ima busti
Iš lėtargiško vartotojiškumo
Užvedančio perfekcionizmo
Madingo "p...izmo"
Siela ima šokti
Afrikietiško būgno ritmu
Sustojus laikui / when time stops

Laikui sustojus laikrodžio dūžiai
Tampa beprasmiai
Lietui besibeldžiant į langus
Lėtai varva vaškas
It plaštakė sukasi nakty
Svajonė neprašyta
Užsimerk, nirvana širdy
Margaspalvė, dažyta
When time stops
Meaningless become the clock sounds
Slowly dropping wax
While rain is knocking at the window
Like a butterfly twisting at night
Your unrequested dream
Just close your eyes,
Feel the nirvana inside
Colourful and bright
Saturday, March 03, 2012
Mano kelias

Jei mes save nuolat lyginsime su kitais, pvz.: ar esame gražesnės, geresnės, protingesnės, turtingesnės, tai neišvengiamai kažkurioje srityje būsime pralenkiamos. Tai skatins be paliovos augantį nepasitikėjimo jausmą, neteisybės bei skriaudos pojūtį, pyktį ir pavydą. Paklauskite savęs sąžiningai: ar tokio gyvenimo noriu - nuolatinės savigraužos, pykčio bei nerimo? Kodėl pamirštame vidinį kompasą: kas mes iš tiesų esame, ko mes iš tikrųjų norime? Atsakę į šį klausimą priimkime atitinkamus sprendimus. Turime suvokti, kad esame pikti, išsekę, nervuoti ir be motyvacijos dėl to, kad taip patys pasirenkame, anot neurolingvistų. Aišku, nesąmoningai. Bet nepamirškime, kad tai, kam skiriate dėmesio, auga. Kasdien grumiamės su įsivaizduojamu priešininku, vietoj to, kad džiaugtumėmės nuostabiu stebuklu – gyvenimu.
Savo vertybių, siekių ir darbų peržvalgą atlieku nuolat, o tai įneša naujų įžvalgų, suteikia energijos ir gyvenimo džiaugsmo. Todėl šiandieną kviečiu ir jus vidinei inventarizacijai. Įsijunkite ramią muziką arba suraskite tylų kampelį. Kelis kartus įkvėpkite, užsimerkite ir pasistenkite atsipalaiduoti. Sustokite ir pamąstykite. Galite užduoti sau keletą iš žemiau pateiktų klausimų. Neskubėkite, įsiklausykite į savo vidų. Paprastai pirmiausia kylantis atsakymas yra teisingiausias.
1. Ko ir kaip aš siekiu savo gyvenime? Ką iš tiesų pasiekiu?
2. Kaip jaučiuosi darbe? Kokios pasikartojančios emocijos kyla namie ir santykiuose su artimais žmonėmis?
3. Ar atsikeliu rytais kupina džiaugsmo? Ar užbaigiu dieną ramybės būsenoje? Jei ne, tai kokie jausmai vyrauja ryte, dieną ir vakare? Su kuo tai gali būti susiję?
4. Ar jaučiuosi save realizuojanti, t.y. išnaudojanti savo talentus ir sugebėjimus tinkamai? Ar jaučiuosi prasmingai gyvenanti, psichologo Viktoro Franklio žodžiais, peržengianti save?
5. Kokiose situacijose jaučiu pilnatvės pojūtį? Kada gimsta vidinis džiaugsmas?
6. Ar jaučiuosi gyvybinga, ar atvirkščiai, nuolat išsekusi ir irzli?
7. Ar žmonės, pabendravę su manimi, jaučiasi išsekę, pikti ar įskaudinti?
8. Kokį pėdsaką palieku po savęs? Koks yra mano kelias?
Gyvenimas it supernovos švytėjimas

Gal kai kuriems žmonėms gyvenimas penktu bėgiu atitinka jų prigimtį, bet jei jaučiamės nuolat suirzę, pikti, įskaudinti ar išsekę – tai rimtas signalas sulėtinti greitį ir atsigręžti į save. Žinoma, kad šiuolaikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be darbo ir pinigų. Tačiau neurolingvistai akcentuoja, kad galime susikurti rojų žemėje, galime įgyvendinti savo svajonėmis, jei tik pakankamai jomis tikime, pasitikime savimi ir ryžtingai dirbame ta kryptimi. Taigi, galbūt galima pakeisti tą neapkenčiamą darbą į kažką malonesnio ir labiau Jums tinkančio? Galbūt galima vietoj nuoskaudų laikymo širdyje pasikalbėti su sutuoktiniu apie tai, kas Jus skaudina? Juk nei vienas neapsaugotas nuo klaidų, bet kiekvienas laikome raktą į geresnį gyvenimą. Dar nemačiau nei vieno, kuris rastų laimę turtuose. Juk sakoma, kad pinigai sukuria jausmą, labai panašų į laimę, bet negali jos atstoti. O kurgi ta visų išsiilgtoji laimė? Kur ją rasti? Savyje. Ją atneša vidinis brandumas ir ramybė. Juk laimės jausmas aplanko mylint, kuriant, gyvenant prasmingai, džiaugiantis harmoningais, gražiais santykiais, pasiekus savo svajonę ir įgyvendinant savo potencialą. Pažįstu nemažai žmonių, kurie jaučia dirbantys prasmingą darbą, pakeitė specialybes ar savo pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu ir jaučiasi laimingi savo pasirinkimu. Sėkmės, gaudykite savo laimės paukštę!
Užprogramuotas laimės įvaizdis

Nenuostabu, kad laimės įvaizdį susikuriame gana anksti žvelgdami į aplinkinius: savo tėvus, kaimynus, gimines ir draugus. Taip pat dauguma mums primeta savo laimės suvokimą: „tik sukūręs šeimą rasi laimę“, „tik su aukštuoju išsilavinimu kažką pasieksi“ ir t.t. Juk esame socialios būtybės, todėl nuolat lyginame save su kitais. Manau, Lietuvą, kaip jauną demokratiją, labai paveikė iš Vakarų atėjęs vartotojiškumas. Mašinos markė, namo prabanga, aprangos kaina – tai yra apčiuopiami, materialūs dalykai, kuriuos lengva pastebėti ir kur mes nuolat save lyginam su kitais. Ach, jo atlyginimas didesnis nei mano, jos mašina daug brangesnė, jo kompiuteris daug geresnis, jų namas daug didesnis... Tokiomis mintimis ir žodžiais auginame savyje pavydą ir menkavertiškumo jausmą. Jaučiamės kažkuo prastesni, mažesni nes nesugebam pasiekti tai, ką pasiekė mūsų kaimynas, giminė ar draugas. Ir dar sparčiau dalyvaujame „žiurkių lenktynėse“, dar sunkiau spaudžiam save kaip citriną, net nesuvokdami, koks prizas mūsų laukia. Be to, dar prisideda lietuviškas bruožas perfekcionizmas ir nebėra galimybės džiaugtis savo pasiekimais. Gaila, kad tiek jėgų iššvaistę, taip ir nerandam laimės, o baigiam gyvenimą išvargę ir nusivylę...
Olandai turi vieną man labai patikusį įprotį: pasivaikščiojimą pietų pertraukos metu. Vieną kartą taip bevaikščiodama po universiteto parką pastebėjau antis, plaukiojančias tvenkinyje. Joms beplaukiant, lygus tvenkinio paviršius susidrumsčia ir sukelia ratilus arba trikampę trajektoriją. Ir staiga man kilo klausimas: kokį pėdsaką aš palieku po savęs? Kaip mane prisimins mano buvę bendradarbiai, draugai, giminės, pažįstami? Ką gero ir prasmingo aš nuveikiau gyvenime? Jack Makani palietė būtent šiuos klausimus ir šias temas savo seminare. Jis pats akcentavo minimalizmą ir teigė, kad visi jam reikalingi daiktai sutelpa į du lagaminus. Man irgi nesvetimas vartotojiškumas ir nuolatinis savęs lyginimas su kitais, bet manau, kad kiekvienas turim savo kelią, kurį mums padeda pasirinkti savęs pažinimas, intuicija, savo talentų ir sugebėjimų prasmingas panaudojimas.
Laimės paieškose

Prisipažinkime, juk kiekvienas svajojame pagauti laimės paukštę. Tačiau kokiu masalu ją prisivilioti? Apmąstę tipišką savo dieną paklauskime savęs: ar esame laimingi gyvendami tokį nerimo ir skubėjimo kupiną gyvenimą? Ar gyvenimo prasmė vien turto kaupimas? Ar iš tiesų galime sakyti, kad gyvename SAVO gyvenimą ir jei galėtume rinktis iš naujo, pasirinktume tokį patį kelią?
Pasaulinio ekonominio nuosmukio, „antiwallstreetinio“ ir priešvyriausybinio judėjimo, protestų ir sukilimo bangoms besiritant po arabų, europiečių ir amerikiečių pasaulį neišvengiamai aišku, kad esame krizėje. Tačiau, nors dažnai ir skaudi, krizė suteikia naujų galimybių. Ji leidžia peržvelgti vertybinius prioritetus ir atsikratyti įsisenėjusių, neigiamai veikiančių emocijų ar įsitikinimų. Kaip neurolingvistinio programavimo ekspertai teigia, esame atsakingi už visa, kas vyksta mūsų gyvenime. Pagrindinis šio veikimo principas yra tai, kad „į ką nuolat kreipiam savo dėmesį, tas auga“. Todėl anot Jack Makani, garsaus neurolingvisto, dauguma nejučia nesąmoningai pasirenka kančios ir skausmo kelią.
Žinoma, turiu pripažinti, kad socioekonominiai ir istoriniai veiksniai turi įtakos mūsų pasirinktam keliui. Darbštumo kultūra išmokė mus tyliai „arti“. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šlovė padarė mus tuščiagarbiais. Ilgametė dvasinė priespauda ir okupacija išmokė kentėti pasislėpus ir šiukštu nekovoti už savo vertybes ir savo teises. Nepriklausomos Lietuvos politikų trumparegiai sprendimai ir visagalė korupcija sukėlė didžiulį nusivylimą ir apolitiškumą. Darbo rinkos ir ekonominė situacija skatina masinę migraciją. Todėl ir nekovojame už save, nestreikuojame, neorganizuojame mitingų, nereiškiame politinės valios ir nesipriešiname aktyviai mums nepalankiems sprendimams, kaip tai daro Prancūzija, Vengrija, Didžioji Britanija, Ispanija, Graikija ir kitos Europos valstybės. Paprasčiausia išeitis, atrodo, emigruoti. Bet ar tai tiesa? Koks gyvenimas laukia užsienyje: vienišas statybininko, padavėjos darbas? Ar būdami diplomuotais specialistais, taip ir norime praleisti savo gyvenimą?
Neurolingvistai teigia, kad žmogus gali pakeisti pasaulį pakeisdamas savo požiūrį į jį. Jack Makani paaiškina tai kognityviniu filtru, esančiu kiekviename žmoguje, kuris subjektyviai interpretuoja visą įeinančią informaciją. Įsivaizduokime filtrą kaip akinius, per kuriuos žvelgiame į pasaulį, tereikia pakeisti akinius ir pasaulis taps gražesnis. Juk politiniai, socioekonominiai ir istoriniai veiksniai – tai faktų samplaika, o su susiklosčiusia situacija galima arba susitaikyti arba bandyti ją pakeisti aktyviai dalyvaujant politinėje ir pilietinėje veikloje. Bet kada gi rasime laiko ir jėgų, kai esame „nusikalę“ nuo kasdienių darbų? Neretam kyla klausimas ar bandymas pakeisti esamą situaciją nėra Don Kichoto kova su vėjo malūnais? Atsakymo aš nežinau, tik pažvelgus į kitų Europos valstybių pavyzdžius galima teigti, kad daugiausia gyventojams palankių įstatymų buvo priimta tose šalyse, kur gyventojai aktyviausiai dalyvavo rinkimuose, mitinguose, streikuose ir be baimės reiškė savo nuomonę.
Perdegimas

Beviltiškumo pojūtis, nesugebėjimas atsipalaiduoti, nuolatinis irzlumas ir išsekimas – tai perdegimo požymiai. Tiek Vokietijoje, tiek Nyderlandų Karalystėje perdegimas pripažintas liga, ja susirgus darbuotojas turi teisę į ligos pašalpą ir laikiną nedarbingumą. Man bedirbant Olandijoje vienoje iš darboviečių kolegei nustatė perdegimą. Buvo keista, nes iš išorės kažkokių sunkių ligos požymių nesimatė, o palyginus su lietuviais, ši olandė atrodė sveikesnė už dažną tautietį. Tai mane paskatino pasidomėti perdegimu ir jo simptomais. Paprastai tariant, perdegimas yra nuolatinio streso ir įtampos padarinys. Savaime suprantama, stresą gali sukelti tiek išoriniai veiksniai, kaip per didelis darbo krūvis, tiek vidiniai, kaip nerealistiški reikalavimai sau. Kadangi nesame robotai, po kurio laiko mūsų organizmas nusidėvi, tad atsiranda įvairūs fiziologiniai, neurokognityviniai ir emociniai požymiai. Iš fiziologinės pusės, nusilpsta imuninė sistema, tampame neatsparesni gripui, gali dažnai pykinti, atsirasti skausmai įvairiose vietose, tikai (nevalingi, pasikartojantys raumenų judesiai), padažnėti širdies ritmas, imame dažniau prakaituoti. Neurokognityviniai simptomai pasireiškia sunkumu susikaupti, sunkumu blaiviai mąstyti įtemptose situacijose, išsiblaškymu, užmaršumu, atsipalaidavimo stoka ir atminties problemomis. Emociškai tampame mažiau stabilūs: mus lengva supykdyti, nuliūdinti, išvesti iš pusiausvyros, sunkiai valdome savo emocijas. Pradedame jausti vieniši ir nelaimingi, netgi galime parasti sekso poreikį. Kuo stipresni šie simptomai, tuo panašiau, kad gyvenate kaip supernovos, kurios labai ryškiai šviečia, o tada... užgęsta.
Tipiškam lietuviškam bėgime
Šaržuotai pateiksiu tipišką lietuvišką dieną, rutiną, kurią vadinu supernovos švytėjimu prieš užgęstant.
Šeštą ryto atsikeliam tekini, paskubom į dušą, išgeriam kavos, aprengiam vaikus, septintą pristatom į darželį, prasikeikiam parkuodami mašiną, darbą pradedam aštuntą, dažniausiai neturim laiko/pinigų pietauti kavinėje, tai arba liekam be pietų arba valgom „atsineštuką“. Darbe - įtampa, nervai, neatliktų darbų krūvos, visad laiko maža, dar kolega apšmeižia, bosas „užsisėda“. Tad pasiliekam darbe iki šešių, pasiimam vaikus iš darželio, apsiperkam vakarienei, pasigaminam maisto dviem dienom, apsitvarkom namuose, paguldom vaikus, pažiūrim televizoriaus, liūdna ir vieniša, nes sutuoktinis juodus darbus užsienyje dirba, ateitis atrodo beviltiška, pradedam galvoti/planuoti, iš nervų negalim užmigti. Einam miegoti dvyliktą. Su nerimu ir įtampa baigėm dieną. Su nerimu ir įtampa ja pradedam.
Vyresnės kartos darbingo amžiaus atstovams pradžia ta pati, tik jau vaikai dažniausiai užaugę, tačiau kažkaip iš kažkur vis atsiranda darbų ne tik darbe, bet ir namie. Pagaminti cepelinus ar balandėlius, pasitvarkyti, pasikapstyti darže, gaminti uogienes, raugti agurkus, padažyti palanges ar iškloti plytelėmis kiemą. Neaplenkia įvairios sveikatos problemos. Mėgiamo serialo pažiūrėjimas nuovargio nesumažina, o galvoje vis sukasi šios dienos įvykiai: nebaigtos užduotys, barniai su sutuoktiniu, pyktis, apmaudas dėl neteisybės darbe/gyvenime, planai, kaip gyventi geriau, kaip uždirbti daugiau. Darbe ir asmeniniame gyvenime nuryjame pažeminimą ir pagiežą. Jaučiamės išsekę, suirzę, nusivylę.
Šeštą ryto atsikeliam tekini, paskubom į dušą, išgeriam kavos, aprengiam vaikus, septintą pristatom į darželį, prasikeikiam parkuodami mašiną, darbą pradedam aštuntą, dažniausiai neturim laiko/pinigų pietauti kavinėje, tai arba liekam be pietų arba valgom „atsineštuką“. Darbe - įtampa, nervai, neatliktų darbų krūvos, visad laiko maža, dar kolega apšmeižia, bosas „užsisėda“. Tad pasiliekam darbe iki šešių, pasiimam vaikus iš darželio, apsiperkam vakarienei, pasigaminam maisto dviem dienom, apsitvarkom namuose, paguldom vaikus, pažiūrim televizoriaus, liūdna ir vieniša, nes sutuoktinis juodus darbus užsienyje dirba, ateitis atrodo beviltiška, pradedam galvoti/planuoti, iš nervų negalim užmigti. Einam miegoti dvyliktą. Su nerimu ir įtampa baigėm dieną. Su nerimu ir įtampa ja pradedam.
Vyresnės kartos darbingo amžiaus atstovams pradžia ta pati, tik jau vaikai dažniausiai užaugę, tačiau kažkaip iš kažkur vis atsiranda darbų ne tik darbe, bet ir namie. Pagaminti cepelinus ar balandėlius, pasitvarkyti, pasikapstyti darže, gaminti uogienes, raugti agurkus, padažyti palanges ar iškloti plytelėmis kiemą. Neaplenkia įvairios sveikatos problemos. Mėgiamo serialo pažiūrėjimas nuovargio nesumažina, o galvoje vis sukasi šios dienos įvykiai: nebaigtos užduotys, barniai su sutuoktiniu, pyktis, apmaudas dėl neteisybės darbe/gyvenime, planai, kaip gyventi geriau, kaip uždirbti daugiau. Darbe ir asmeniniame gyvenime nuryjame pažeminimą ir pagiežą. Jaučiamės išsekę, suirzę, nusivylę.
Subscribe to:
Posts (Atom)







