Moters "vieta" Olandijoje

Štai Nyderlanduose moterys yra labiau atsipalaidavusios, jos mažiau rūpinasi savo išvaizda ir yra laimingesnės. Jos gali jaustis gerai netgi būdamos neišvaizdžios. Kaip tai įmanoma? Gera savijauta nepriklausomai nuo išvaizdos įmanoma dėl keletos priežasčių. Visų pirma, visuomenės spaudimas Olandijoje būti gražia yra daug mažesnis nei Lietuvoje. Antra, jau nuo vaikystės moters savivertė yra stipriau ugdoma. Kaip ir Vokietijoje, Olandijoje moteris jaučia laisvę dėvėti tai, ką nori, o ne tai, ką diktuoja mada. Todėl dažnai pastebiu moteris laisva sportine apranga. Paklausite kaip ugdoma moters savivertė. Šiuo atveju tai nevyksta sąmoningai, būtent nukreiptai į vieną lytį, tiesiog nuo mažens tiek berniukai, tiek mergaitės ugdomi būti savarankiškais ir reikšti savo nuomonę. Taip vaikui suteikiama vystymosi erdvė ir formuojasi pasitikėjimas savimi. Tačiau ir Vakaruose ne viskas auksas, kas žiba. Olandijoje visuomenė taip pat naudoja dvigubus elgesio standartus. Dar visai neseniai, prieš 40 metų moteriai leisdavo dirbti kol ji neištekėdavo. Vos tik išteka ir praranda darbą, nes vyravo stiprūs stereotipai, kad moteris turi skirti savo gyvenimą šeimai. Taip pat buvo gajus prabangos modelis, kuomet faktas, kad žmona nedirba, parodo storą vyro piniginę. Įdomu pastebėti, kad Olandijoje vyrai labiau linkę rūpintis savo išvaizda nei Lietuvoje. Seksualinis išsilaisvinimas lėmė, kad plaukais vyrai rūpinasi čia labiau nei moterys. Tarkim, merginos dažnai lekia į studijas šlapiais plaukais kai tuo tarpu vaikinai beveik visuomet su žele pasidarę gražią šukuoseną. Kodėl vyrai mažiau rūpinasi savo išvaizda paaiškinama tiek biologiškai, tiek socialiai. Vyrai myli akimis, o moterys dažniau atsižvelgia į charakterį ir piniginės dydį. O visuomenė naudoja dvigubus elgesio standartus vyrams ir moterims. Vyrams ji kelia daug mažiau reikalavimų ir yra daug atlaidesnė jų klaidoms. Ši tendencija pastebima jau vaikystėje. Daugybė tyrimų įrodė, kad motinos yra griežtesnės dukroms, palyginus su sūnumis. Toliau mokykloje bei universitete mokytojai skiria daugiau dėmesio vaikinams nei merginoms. Vaikinai dažniau nei merginos gauna teigiamą pastiprinimą: paskatinimą bei pagyrimą, nors merginos mokosi geriau nei vaikinai. Kai merginos nuomonė nuolat ignoruojama ar išjuokiama, tai iškreipia jos savivertę, ir nesvarbu, kad ji protinga ir turi tvirtą nuomonę, kitąsyk diskusijos metu ji tylės, kad išvengtų eilinio pažeminimo. Lietuvoje klaidingai manoma, kad vaikas yra kvailas, kad jis neturi jausmų ir jo gerbti nereikia. Atvirkščiai, deramam vaiko psichologiniam, socioemociniam ir kognityviniam vystymuisi pagarba ir dėmesys yra esminiai. Tiek tėvai, tiek mokytojai su kiekvienu vaiku turi elgtis su pagarba ir skirti vienodai dėmesio abejoms lytims. Svarbu atsisakyti dvigubų elgesio standartų ir suvokti, kad baziniai mergaitės ir berniuko poreikiai yra tie patys. Bendriausia prasme kalbame apie fiziologinius (maistas, pastogė, t.t. temperatūra), materialinius (mobilus, kompiuteris) ir psichologinius (saugumas, meilė, draugystė). Dažnas tėvas aprūpina vaiką maistu, drabužiais ir kiek gali, prekėmis ir paslaugomis, kurių vaikas trokšta. Tačiau neretai pamirštami psichologiniai vaiko poreikiai. Kiekvienas vaikas trokšta jaustis mylimu, reikalingu ir įvertintu. Čia labai svarbi vaiko subjektyvi patirtis. Kiekvienas tėvas pasakys „aš myliu savo vaiką“. Bet esmė yra kaip meilė parodoma kasdienybėje. Jeigu tėvai pastoviai užsiėmę ir neturi laiko vaikams, vaikai tikrai nesijaus mylimi. O paskui kai tėvai jiems pamokslaus, vaikai neklausys, nes jausis tėvų apgauti, negavę meilės. Nepriklausomai nuo vaiko lyties, reikia rasti kokybiško laiko minutėlę savo atžaloms. Ypač mergaitei, nes ji yra neverbalinių signalų ekspertė, skaitanti jus lyg atverstą knygą. Ir jei ji mato, kad jūsų nedomina jos pasaulis, kuo ji gyvena, kas jai svarbu, ji užsiskleis savyje. Taip, ji labai gerai supranta kūno kalbą: pakitusią balso intonaciją, gestus bei mimiką. Šalia grožio konkursų tiek televizijoje, tiek gatvėje, mergaitei yra keliamas didžiulis spaudimas būti tobula dukra. Ir netgi jei ji padori, gera mergaitė su puikiais mokslo rezultatais, dažnai tėvai yra kritiški ir vietoj pagyrimų dalina papeikimus. Dažnu atveju tėvas užima neutralią poziciją vaikų auklėjime ir mažai bendrauja su vaikais. Tobulos dukros įvaizdis reiškia būti paklusnia mergaite, turėti daugybę įsipareigojimų ir beveik jokių asmeniškų poreikių. Tu kažko nori, tau kažko reikia nematerialinėje plotmėje? Šiukštu negalima! Pasakysite, nežmogiška. Bet taip ir yra. Tai yra gyvenimas auksiniame narvelyje, kuriame akcentuojami ir pildomi materialiniai, bet užmirštami psichologiniai poreikiai. Tokiu atveju mergaitei neleidžiama maištauti ir ieškoti savojo kelio (kas natūralu paauglystėje), ji privalo parodyti nepriekaištingus rezultatus tiek mokykloje, tiek namų ruošoje padėdama mamai. Viso to esmė – meilės trūkumas mergaitei ir bandymas iš jos paversti tai, kuo ji nėra. Viso to pasekmė – perfekcionizmas ir nesugebėjimas džiaugtis gyvenimu. Ir nors perfekcionizmas turi teigiamų savybių, ypač darbe, perdėta jo dozė troškina pačią moterį, daro ją nelanksčią ir trukdo jai jaustis laiminga. Taip sukuriama nauja karta, kurios vyrai pasišalina nuo šeimos auklėjimo, o moterys tampa nepakeliamai reiklios savo dukroms. Savaime suprantama, egzistuoja toks reiškinys kaip kartų konfliktas ir dauguma mergaičių matydamos motinų klaidas, nenori jų kartoti. Tai – teigiamas postūmis. Šios moterys arba visai atsisako šeimos kaip prievartos židinio arba savo vaikus stengiasi auklėti pagal kitus principus.

Olandijoje irgi ne viskas rožėmis klota, čia taip pat egzistuoja gajūs stereotipai ir mergaitėms keliami didesni reikalavimai nei berniukams. Tačiau čia šeimos ryšys yra silpnesnis, todėl spaudimas yra mažesnis. Be to, tiek mergaitės, tiek berniukai nuo mažens mokomi būti savarankiškais ir turėti savo nuomonę apie viską. Toks auklėjimas didina savivertę ir skatina kuriozus kaip kad nieko nesugebantis olandas įsivaizduoja galįs kalnus nuversti. Lietuvoje priešingai, girtis negražu, o kuklumas žmogų puošia. Taigi, neeilinio proto lietuvė gali nutylėti apie savo didžius pasiekimus. Šeimos institucija, anot mokslų daktarės, psichoterapeutės Clarissa Pinkola Estes, visų pirma turi tarnauti kaip emocinio palaikymo ir psichologinio saugumo erdvė. Apsižvalgykime. Kiek šeimų pažįstame, kur sutuoktiniai suteikia emocinę paramą vienas kitam ir vaikams?