Kalbėtis su savimi - paranojiška ar sveika?

„Atsiduriu dideliame mūriniame name. Jis gražus ir erdvus, turi užslėptų kambariukų ir vidinį, tyrą baseiną. Įeinu į virtuvę, praskleidžiu užuolaidėles ir matau kertelę, kurioje žaidžia mergaitė su berniuku. Nustembu. Grįžta vyras. Suvokiu, kad tai mano namai. Nors namo pamatai tvirti, jo balkoną skalauja vandenynas. Keista, ką galvojo architektas... Vakarėja, todėl imu uždarinėti visus langus ir užrakinėti duris, kai staiga įsiveržia laukinis vilkas. Jis siautėja po mano namus ir aš niekaip negaliu jo sutramdyti. Vėliau, kažkaip sumąstau sugrūsti jį į lagaminą, ir, o dangau, man pavyksta!” Nuo mažens mane intrigavo sapnai. Galbūt todėl, kad jie būdavo keisti ir ryškūs... Kadangi jau kuris laikas domiuosi „balsų dialogo“ psichoterapijos metodu (angl. Voice Dialogue), šį sapną išnagrinėjau balsų dialogo sesijoje. Kuo gi šis metodas skiriasi nuo kitų, kuo remiasi ir kokias problemas gali išspręsti? Balsų dialogo psichoterapijos metodą 1970 m. sukūrė amerikiečių psichologai Hal ir Sidra Stone, kurie dažnai pasakoja apie tigrą, užaugintą avių bandoje kaip prigimties ir socializacijos konflikto alegoriją. Kaip teigia patys autoriai, šis metodas gimė iš 35 metus trukusių profesinių ir asmeninių ieškojimų. Pagrindinis balsų dialogo dėsnis teigia, kad kiekvienas žmogus sudarytas iš daugybės dalių arba subasmenybių, taigi, nėra vienalytis. Mumyse knibždėte knabžda „mažų žmogeliukų“, kurie prabyla įvairiais balsais. Kadangi mūsų asmenybės dalys yra be galo įvairialypės, jos dažnai turi prieštaringų norų ir siekių. Tai gali sukelti vidinį konfliktą, nemigą, nuolatinį nuovargį, nuotaikos ir elgesio sutrikimus bei ligas. Asmenybės raidos metu, priklausomai nuo mūsų charakterio ir auklėjimo, tam tikros subasmenybės tampa dominuojančiomis, tam tikros atstumtomis. Žinoma, yra ir vidutinio stiprumo subasmenybių bei potencialių, neišsivysčiusių asmenybės dalių, pavyzdžiui, nerealizuotų talentų. Esmė yra tame, kad psichika visuomet siekia pusiausvyros, tad atstumtosios asmenybės dalys nori būti išgirstos ir integruotos į paslaptingąją žmogaus visumą. Taigi, autoriai sukūrė metodą, kaip kalbėtis su įvairiomis savo asmenybės dalimis ir teigia, kad tai sveika bei naudinga. Žmogus – prieštaravimų matrica? Hal ir Sidra Stone teigimu, visuose žmonėse giliai paslėpti glūdi prieštaravimai. Taigi, net švelniausiame ir jautriausiame žmoguje slypi agresyvumas ir jeigu šis žmogus jo nepripažįsta, jį atstumia, vieną dieną agresija įsiverš į jo gyvenimą kaip tornado, netikėtai ir nevaldomai. Kai per daug nuslopiname savyje tam tikrą asmenybės dalį, ji per daugelį metų „priauga jėgos“ ir tai gali destruktyviai pasireikšti mūsų gyvenime. Stone pateikia pavyzdį, kaip vienas sėkmingas vyras viską prarado dėl užplūdusios visiškai atstumtos seksualinės energijos. Tai buvo žmogus, kilęs iš puritoniškos šeimos, kurioje seksas ir seksualumoas santykiuose santykiuose tema buvo tabu – kažkas nešvaraus ir nuodėmingo. Taigi, jis nuo mažens nesąmoningai atstūmė savo seksualumą. Užaugęs vedė, turėjo du vaikus, atidarė privačią ortopedijos praktiką. Iš pažiūros, viskas atrodė idealiai: graži šeima, sėkmingas verslas ir pripažinimas. Tačiau vieną dieną šis vyras įsimylėjo kvatoklę koketę, laisvo būdo moterį. Ji tapo jo meilužė. Jis visiškai pametė galvą dėl jos. Vėliau jinai jį paliko, o jis jos dėkavyras prarado savo šeimą ir verslą. Ar iš tiesų priešingybės traukia? Psichoterapeutai pateikia daug pavyzdžių iš savo praktikos, pagrindžiančių, kad nesąmoningai įsimylime tuos žmones, kurie mus papildo, taigi, mūsų atstumtosios savybės juose yra dominuojančios. Hal prisimena amerikiečių verslininką, kuris visą laiką praleidžia „pinigų kalimui“ ir visiškai neturi asmeninio gyvenimo. Po 10 metų nepertraukiamo darbo jis pagaliau išvyksta atostogų į Džamaiką. Ten susipažįsta ir įsimyli vietinę verslininkę, kuri gyvena šia diena, yra atsipalaidavusi ir žaisminga moteris. Jausmas abipusis ir daug negalvoję, jie susituokia. Po medaus mėnesio vyras atsiveža žmoną į JAV ir prasideda „tikrasis gyvenimas“. Susižavėjimas po truputį nuslopsta ir vyras ima nekęsti žmonos tingumo, nerimtumo, neprofesionalumo. Žmona pradeda pastebėti ir neapkęsti jo darboholizmo, nervingumo, perdėto pareigos jausmo, tarnavimo pinigams. Jie pradeda pyktis ir kaltinti save trumparegiškumu – kaip aš galėjau vesti/ištekėti už šito žmogaus? Pažįstama situacija? Psichoterapeutai teigia, kad mūsų atstumtosios asmenybės dalys dažnai atsispindi mūsų vaikuose, pavyzdžiui, pareigingo tėvo sūnus gali būti visiškas itin lengvabūdis. Taip yra todėl, kad psichika siekia pusiausvyros, ir nei sutuoktinis, nei vaikas čia nėra kaltas. TeigiamaRemiantis šią teorija, teigiamaa, kad keičiantis mums, keisis ir mūsų aplinka, taigi, sūnus gali tapti rūpestingesnis, vyras švelnesnisjo tėčiui tapus švelnesniam ir pan. Šešėlis nori ištrūkti į šviesą Sidra ir Hal Stone tvirtina, kad atstumtosios asmenybės dalys (šešėlis, pagal Jungą) dažnai pasireiškia sapnuose, ir kad visi personažai mūsų sapne yra mūsų asmenybės dalys. Taigi, viena iš jų darbo krypčių yra sapnų terapija. Tačiau labiau žinoma kryptis yra pokalbis su įvairiomis savo asmenybės dalimis tam, kad atkurtume pusiausvyrą ir netgi pagytume. Pavyzdžiui, sėkminga verslininkė atėjo pas Sidrą Stone, nes ją kamavo stiprus skausmas krūtinės srityje ir niekas jai negalėjo padėti. Buvo pradėta balsų terapijos sesija, psichoterapeutė išsiaiškino verslininkės dominuojančią subasmenybę (Sstūmiką), leido jai išsikalbėti, o po to pakvietė šios subasmenybės priešingybę. Kai tik moteris atsisėsdavo įpriimdavo atstumtosios subasmenybės poziciją, skausmas išnykdavo. Balsų terapiją taikančių Ppsichoterapeutų manymu, dauguma mūsų sutrikimų bei ligų galima paaiškinti stipriai atstumtomis subasmenybėmis, kurios ilgą laiką stengėsi atkreipti mūsų dėmesį, tačiau metams bėgant, o mums nesikeičiant, virto fiziologiniais ar psichologiniais simptomais. Iš kokio molio mes sulipdyti? Tad kokios gi yra tos asmenybės dalys, kurios gali dominuoti, būti atstumtos ar tiesiog egzistuoti patenkintos mumyse? Autoriai išskyrė tarptautines, visomsdaugeliui kultūrųoms būdingas subasmenybes, tokias kaip Vidinis vaikas, Vidinė moteris, Vidinis vyras, Prigimtinė arba seksualinė energija, Kontrolierius, Stūmikas, Racionalus protas, Kritikas, Teisėjas, Įstatymų leidėjas, Meilikautojas ir Profesionali subasmenybė. Kai kurios iš šių subasmenybių yra universalios, prigimtinės, jas atsinešame nuo gimimo, kitas išugdome palaipsniui. Prigimtinės subasmenybės – tai Vidinis vaikas, Vidinė moteris, Vidinis vyras ir Seksualinė energija. Stone mano, kad kiekviename žmoguje egzistuoja tiek moteriškos, tiek vyriškos savybės, jų Vidinis vyras ir Vidinė moteris atitinka Jung animus ir animos archetipusmą. Seksualinę arba prigimtinę energiją šiek tiek sunkiau apibūdinti. Teigiama, kad tai mūsų instinktai, padedantys išgyventi, pavyzdžiui prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Prigimtine energija paaiškinami kūdikių, paliktų miškuose ir sugebėjusių išgyventi, atvejai. Vidinis vaikas – šiek tiek sudėtingesnė struktūra, skirstoma į tris grupes. Visų pirma, tai mūsų jautrumas ir pažeidžiamumas. Antra, tai dieviškumas, būsena, kuomet mes natūraliai džiaugiamės buvimu ir nieko iš savęs ar kitų nereikalaujame. Trečia, tai žaidžiantis vaikas, kitaip tariant, mūsų gabumai, talentai, kūrybinis potencialas, kai mes eksperimentuojam, gaunam iš to malonumą ir nebijom suklysti. Visuomenės sukurtos subasmenybės Kaip teigia Svetlana Smertjeva, balsų dialogo praktikė Svettlana Smertjeva,, naujagimis ir besilaukianti motina būna būsenoje, labai artimoje dieviškumui. Tačiau iki 3 m.etų šalia prigimtinių subasmenybių vaikuose pradeda formuotis socialinės, visuomenės, kuriai priklauso, sukurtos subasmenybės. Jeigu tėvai vaiką bando perauklėti prieš vaiko instinktus ir atsineštą charakterį, vaikas arba tampa melancholiškas, paklusnus ir praranda gyvenimo džiaugsmą bei daug energijos, arba atvirkščiai, ima maištauti, tampa hiyperaktyviu ir veikia pagal savo instinktus. Tėvams beauklėjant vaikus visų pirma susiformuoja Kontrolieriaus subasmenybė. Vidinis kontrolierius prižiūri, kad vaikai elgtųsi tinkamai, pagal tėvų taisykles, kad tėvai nebartų, nemuštų. Suaugusiojo pasaulyje kontrolierius kontroliuoja, kad mums nereikėtų patirti gėdos, kad elgtumėmės priimtinai, kultūringai, būtume pripažinti, gerbiami, išlaikytume savo statusą ir susikurtą įvaizdį. Kuo stipriau artimi žmonės mus kritikuoja, smerkia (žodžiu ar žvilgsniu), baudžia, kuo daugiau iš mūsų reikalauja, tuo labiau Vidinis kritikas ima dominuoti mūsų gyvenime. Kuo stipriau mes save kritikuojame, tuo silpnesni tampame, bijome svajoti ir siekti savo svajonių. Jeigu mūsų tėvai yra perfekcionistai, didelė tikimybė, kad mumyse išsivystys stiprus Stūmikas. Stūmikas yra atsakingas už judėjimą į priekį, tikslo išsikėlimą ir jo siekimą. Tai jis neleidžia mums tinginiauti savaitgalį ir pasilinksminti, kol darbai nebaigti. Racionalus protas – tai tiesiog racionalumas, logiškumas, kuo daugiau juo naudojamės, tuo jis tampa stipresniu ir labiau išvystytu. Saldžioji porelė su Vidiniu kritiku veikia išvien suyra Išorinius teisėjumias. Kuomet mes nuolat negailestingai save kritikuojame, prarandame daug jėgų, todėl dažnas nesąmoningai pasirenka kritikuoti kitus. „O, žiūrėk, kaip ji neskoningai pasidažiusi, o tu pažiūrėk, koks jis pijokas!” – rėkia į ausį mums Išorinis teisėjas ir pasidaro lengviau. Tuomet giliai pasąmonėje gauname paliudijimą, kad ne mes vieni esame nevykėliai. Įstatymų leidėjas išleidžia principus, elgesio normas ir vertybes, pagal kurias stengiamės gyventi. Pavyzdžiui, jei mūsų Įstatymų leidėjas stiprus, mes išleidžiame įstatymą „nemeluoti“ ir jei kada gyvenimas mus priverčia pameluoti, jaučiamės itin blogai. Meilikautojas atsiranda gana anksti, kai vaikai suvokia, kad būdami gerais, paklusniais, jie patiks tėvams bei seneliams ir lengvai pasieks ko nori. Meilikautojas dar vadinamas „gera mergaite“ ar „geru berniuku“. Meilikautojas suaugusiųjų gyvenime gali pasireikšti komplimentais, šypsena, pažadais, kad kitąsyk to nebus ir t.t. Kuomet baigiame išsilavinimą ir įgyjame profesiją, mumyse taip pat susiformuoja Profesionali subasmenybė. Tai mūsų požiūriai ir elgesys, išugdytas tam tikros profesijos ir mūsų charakterio. Jei Profesionali subasmenybė dominuoja, o Vidinis vaikas yra nuslopintas, mes greičiausiai tapsime darboholikais, kurie rizikuoja sprogti ir „perdegti“ kaip supernovos. TeigiamaŠios psichoterapijos atstovai teigia, kad kiekviena subasmenybė „gyvena“ kažkur mūsų fiziniame kūne. Pavyzdžiui, gerklės uždegimai, bronchitai siejami su stipriu vidiniu kritiku. Todėl išugdžius balansuojančias, šiuo atveju, vidinio vaiko ar prigimtinės energijos subasmenybes, galima atsikratyti šių ligų. Asmeninė patirtis Ateinu į grupinės balsų dialogo psichoterapijos sesiją. Papasakoju savo sapną ir turiu sudėlioti sapno konsteliaciją. Sudėlioti sapno konsteliaciją -– reiškia intuityviai pasirinkti žmones, kurie tau asocijuojasi su sapno personažais ir intuityviai juos sustatyti aplink save. Konsteliacijos pradžioje netgi surandi žmogų, kurį pastatai vietoj savęs. Taigi, daug negalvodama sustačiau aš būrį žmonių ir žiūriu, kas bus toliau. Grupės vadovė pradėjo kreiptis į mano sapno personažus, klausdama, kaip jie jaučiasi, ką jie man nori pasakyti ir pan. Šiek tiek keista ir įdomu buvo tai, kad nemažai asmenų pradėjo justi įvairius pojūčius kūne („skauda galvą, sunku ties krūtine, kojos linksta“), kitiems iškilo ryškūs vaizdiniai, kuriuos jie papasakojo. Vienaip ar kitaip visi žmonės įsijautė į personažus, kuriuos jie atstovavo. Kai personažai išsikalbėjo, grupės vadovė pakvietė juos pakeisti vietas, atsistoti ten, kur jiems būtų geriau. Vėl trumpas visų pasisakymo laikas. Tada aš turėjau atsistoti į centrinės figūros vietą ir pajusti savo fizinius bei emocinius pojūčius, išsakyti kylančias mintis ar vaizdinius. Pagal šį metodą sapno interpretacija buvo tokia: didžiulis gražus namas – tai kontrolierius, stiprus, galingas, dedantis tvirtus pagrindus mano gyvenimui, pasislėpę mergaitė su berniuku simbolizuoja mano vidinį vaiką, nepilnai atskleistus talentus ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu, tyras baseinas atstovauja vidinį gydytoją, vietą mano asmenybėje, kurioje pailsiu ir atgaunu jėgas. Vandenynas – tai dieviškumas, kuris pažadėjo užlieti mane, kai vidiniai vaikai paaugs ir bus saugūs. Laukinis vilkas, sudrumstęs idilę, simbolizuoja galingą prigimtinę energiją, kuri ilgą laiką dėl auklėjimo dėka buvo atstumta. O lagaminas reiškia profesionalią subasmenybę, kuomet aš darbu bandau užslopinti prigimtinius instinktus. Patarimas: priimti savo prigimtinę energiją ir leisti jai reikštis savo gyvenime, nes ji atneša suteikia sveikatos ir suteikia daug jėgos. Išvados Šiuo metu yra gausybė asmeninio tobulėjimo ir psichologinių problemų sprendimo priemonių. Galima nesutikti ar prieštarauti kai kurioms Sidros ir Halo Stone tezėms, kaip kad subasmenybių atitikmenims fiziniame kūne, požiūryje, kad kiekviename potencialiai slypi žudikas ar kad reikia ugdyti visas, netgi socialiai nepriimtinas asmenybės dalis. Tačiau kaip ir su kieviena psichoterapijos rūšimi, atsirenkame, kas priimtina mums ir kuris metodas mums vertingiausias. Man pačiai, belankant balsų dialogo grupines sesijas, besimokant šio metodo ir stebint individualias sesijas, yra įdomu, tačiau kirba tam tikri klausimai. Iš vienos pusės, balsų dialogas padeda pažinti save, tapti pilnaverte asmenybe, atrasti neišnaudotų gebėjimų klodus, išspręsti vidinius konfliktus, atrasti ramybę ir pusiausvyrą ir galbūt išspręsti kai kurias sveikatos problemas. Iš kitos pusės, šis metodas tikrai nėra priimtinas visiems be išimties (juk ne be reikalo, dauguma dalyvių yra moterys, o atėjusių vyrų gretos kartais ima mažėti), iš pirmo žvilgsnio ir man pasirodė keista ar net sunkiai įtikima, kad žmogus, visiškai tavęs nepažįstantis, taip taikliai gali apibūdinti, kaip jaučiasi tam tikra tavo asmenybės dalis ir su grupės vadovo pagalba dalinti patarimus, kaip gerinti padėtį. Klausimas, į kurį dar neradau atsakymo: ar bet kuris žmogus, atsistojęs į konsteliaciją, gali teisingai pajusti tavo asmenybės dalies būseną? Man pačiai konsteliacija buvo naudinga, pakalbėjus su kitais dalyviais jiems irgi atsirado psichologinių įžvalgų, kurias gali pritaikyti savo gyvenime. Tačiau šis metodas turi būti vedamas profesionalo ir jokiu būdu netaikomas žmonėms, sergantiems psichinėmis ligomis.