Monday, June 12, 2006

"Prarytas" liudijimas


Kodėl prarytas? Ogi todėl, kad man bebaigiant rašyti, tinklapis tiesiog dingo ir visa turiu pradėti iš naujo. Jokie "back" nepadėjo :)

Taigi, šeštadienį buvo labai blogai, jaučiausi visiška bejausmė, nerūpėjo niekas ir nei vienas... Tartum aklinoj tamsoj... Nesupratau, kas dedasi, tik niekaip negalėjau atstatyti sielos ramybės.
Buvau tokia "ne aš" ir negalėjau susikoncentruoti, visiškai negalėjau dirbti...

Parašiau keletą eilėraščių, paprašiau draugų pasimelsti už mane, nes pati negalėjau... Tiesiog tą akimirką širdis buvo užblokuota...

Pavakarop pagavau atsėlinančius džiaugsmą ir ramybę ir tą palaimingą žinojimą, kad "Dievas virš visko, kad Jis nugalės". Tą bežodį žinojimą. Tada (ne be sesių ir brolių pagalbos :) Viešpats suteikė išminties, kas čia su manim įvyko ir kodėl.

Tuomet ilgai meldžiausi ir prašiau, kad Tėvas padėtų man atleisti visiems visiems, kurie mane "sužeidė". Ir aš atleidau. Toks nuostabus lengvumo jausmas!!!! Aleliuja!!!!!!!!!!

Picture from www.bernardinai.lt

5 comments:

Linas said...

Ivyko.
Kaip senas diedas perspeju, kad tai bandys dar grizti pas tave. tai nieko baisaus, tik turi nebepriimti sito - Jezaus vardu lauk ir viskas, net jei nepajegsi priesintis, tiesiog ispažink, kad visiems atleidai ir tai tures pasitraukti. kartais prgale pasiekiama ne per viena karta.
Dziaugiuosi del taves. Laikykis to, ka gavai.

Lora said...

Ačiū!!!

Žinau, kad turiu išlikti budri kaip Biblijoj parašyta "Budėkite."

"Kaip senas diedas"? Kam taip žiauriai apie save? :)

Linas said...

pOsenu diedu slepiu bjauru ir nesugyvenama savo charakteri:)

is viso mano patarimas - daznai zmones isgyvena skausma, kankinasi ir jauciasi tarsi spastuose uzuot eje i skausmo pradzia, atkleide, susitvarke ir isrove saknis. tai padaryti reikia samoningai.
O tau prasajauju gera ateiti - Dievas atleis dabar visus tavo prasizengimus, nes tu paleidai kalinius is savo vidaus kalejimo. Tai susije, kad ir kaip atrodytu neteisinga - kol mes savo sirdyse turim Gvantanamo baze, tol ir Dievas negai mums atleisti. O dabar tu busi svari kaip popieriaus lapas, galesi priimti tau skirta Dievo meile. Pirmyn.

Kristina said...

Jo, Linas moka palaikyti:D Labai dziaugiuosi uz tave sirdele. Zinau, koks tas lengvumo jausmas fainas;) Pati pareitais metais paleidau keleta seniai manyje tupejusiu kaliniu;) Ir tie zmones kazkaip keistai grizta pas mane...

Lora said...

Ačiū, Linai, ačiū, Kristina... :)
Šiandien apturėjau tokią vaisingą dieną. Džiugina Dievas padėdamas nugalėti visus sunkumus...

O dėl to keisto žmonių sugrįžimo, tai aš irgi tai matau ir jaučiu. Žmonės, kurie mane "sužeidė", nori bendrauti su manimi, linksta link manęs...

Gera, kai nuoskaudas paleidau, tada vėl galiu jais nuoširdžiai rūpintis ar melstis už juos...