Friday, December 05, 2008

Gangrenuojanti Lietuva


Atvirai tau pasakysiu, - didžiausia Lietuvos gangrena yra nepagarba moteriai. Tai pirmas dalykas, ko turime atsikratyti, kad moteris nebūtų engiama ir išnaudojama, kad ji galėtų atsitiesti ir gyventi orų gyvenimą darydama savo sprendimus ir vertinama už savo lyderystę, išmintį, protą, atsidavimą, nuoširdumą, kūrybingumą ir daugybę kitų vertingų savybių, kurios yra priimamos kaip savaime suprantamos.

Iš tiesų, Lietuvoje moteriai iškeliami neįmanomi reikalavimai (būti tobula panele/žmona, tobula mama, tobula darbuotoja). Niekas nebežino, iš kur tai atėjo, bet tai įaugę į kolektyvinę pasąmonę. Tai tapo socialine norma - tokia turi būti kiekviena mergina, jei ne, ji žlugo. Šie reikalavimai automatiškai pasmerkti žlugti: niekas negali būti tobulas, ypač visuose vaidmenyse ir srityse. Taip nuo vaikystės merginų pastangos nukreipiamos i tas sritis, kuriose jos nelaimės; nes jų negali įtakoti. Tai visuomenės padų laižymas, visuomenės kuri tokia žiauri ir akla savo dukroms. Energijos nukreipimas į nepasiekiamą idealą kartu su pastoviu pažeminimu ir patyčiomis mažina merginų pasitikėjimą savimi ir jų galimybes darniai funkcionuoti engiančioje visuomenėje. Vidiniai socializacijos mechanizmai paverčia merginą auka ir priverčia ją susitaikyti su šia role ("aš to verta").

Daug pozityvesnis metodas užtikrinti visų visuomenės narių darnų funkcionavimą kartu yra nuleisti socialinių normų kartelę moterims ir užkelti ją vyrams. Sukurti realistiškus reikalavimus ir įgalinti moterį atskleisti savo potencialą, kuris vyrų bukumo ir baimės dėka buvo griežtai kontroliuojamas. Kodėl užkelti kartelę vyrams? Todėl, kad šiuo metu jiems viskas leidžiama. Keiktis leidžiama, gerti iki nugriuvimo priimtina, įžeidinėti ir mušti moterį - asmeninis reikalas. O va moteris už kiekvieną žingsnį kritikuojama, už kiekvieną nuokrypį nuo normos laikoma atsakinga.

Moterys Lietuvoje laikomos metaliniuose narveliuose. "Dabar tylėk, boba, aš kalbu" - aiškina pijokas savo vaikų motinai. Ne tik kad šeimos pinigus prageria, dar žmoną ir vaikus muša, ir morališkai terorizuoja. Ypač dažnas Lietuvoje moralinis teroras: nepaliekantis išorinių dėmių, bet lėtai ir užtikrintai graužiantis auką iš vidaus. Taip moterys išmoksta, kad jos yra šiukšlės. Taip tėvai ir motinos auklėja savo dukras aiškiai perteikdami moters nepilnavertiškumo signalus. Taigi jeigu dabar nuvertiname moteris ir manome, kad jos bus savimi neužtikrintos, ir užims nevadovaujančias darbo vietas, tai mes tokias jas patys ir sukūrėme.

Dar neįtikinau? Pažvelkite į Lietuvos universitetų studentų statistiką. Moterų daugiau negu vyrų. Taigi, nėra jokios abejonės apie moterų aukštus intelektualinius sugebėjimus. Yra tik jų jautrumas socialiniams signalams, kuriais vyrai ir moterys "pastato jas į vietą".

Jau seniai laikas pradėti moterį gerbti ir vertinti. Reikia daugiau bendradarbiavimo ir dialogo tarp vyrų ir moterų. Daugiau atvirumo ir mažiau Ego iš vyrų pusės. Daugiau išminties ir brandumo iš vyrų pusės. O visa tai perteikiama ir ugdoma vaidmenų modeliavimu, auklėjimu ir švietimu.

Sąmoninga visuomenė / conscious society


Sąmoninga visuomenė prasideda nuo sąmoningo žmogaus. Kas tas sąmoningas žmogus? Tai - socioemocionaliai brandus vyras ar moteris, suvokiantis, kad gyvena visuomenėje, kurioje kiekvienas yra abipusiškai priklausomas. Kurioje esi per daug ribotas, kad vienas savo tikslą pasiektum. Nori būti vadovu, vadove, turi turėti pasekėjų; nori nuomotis butą, priklausai nuo nuomotojo, bendranuomininkų, kaimynų ir pan.

Bet šio suvokimo neužtenka. Tai - pradinis etapas, po kurio dažnai seka "lipimo per galvas" strategija: "aš priklausau nuo jo ar jos, taigi, kaip išmokti jais manipuliuoti?" Socioemocionalus brandumas reiškia laisvę neatsiejamą nuo atsakomybės. Ši atsakinga laisvė įgalina darniai gyventi įvairių grupių ir interesų persipynusioje visuomenėje. Tai žinojimas, ko noriu aš ir kaip tai galiu pasiekti nežalodamas kitų, nemindamas kitų po kojom. Teoretikai šią atsakingą laisvę vadina socialine atsakomybe (social responsibility).

Bet kur ji prasideda ir kur ji baigiasi? Ji prasideda atsakomybe prieš savo šeimą, kaimynus, bendradarbius, gimines, draugus, pažįstamus ir tęsiasi atsakomybe už savo rajoną, miestą, valstybę, galop pasaulį. Tai savo ir kitų interesų derinimas mikro ir makro atsakomybės lygmenyse: individualiame, regioniniame, valstybiniame ir globaliame. Juk šiukšlių palikimas gatvėje kenkia ne tik kaimynų gerovei, bet ir švaros bei sveikatos lygiui šiame rajone. Pigių produktų pirkimas skatina darbininkų išnaudojimą tiek besivystančiose šalyse, tiek mūsiškėje (pvz.: pieno supirkimo kainos). Galingų valstybių gobšumas įgalina iki šių laikų besitęsiančius genocidus (Sudano Darfuro krizė).

Paklausite, ką gi galime padaryti, kaip galime prisidėti prie sąmoningesnės visuomenės kūrimo? Savo pačių sąmoningais sprendimais ir kitų skatinimu prisijungti. Pvz.: elementaru, šiukšlių nešimu į konteinerius, Fair Trade produktų pirkimu, streikais prieš priimtus ar svarstomus įstatymus, informacijos skleidimu ir finansiniu NVO, sprendžiančiu svarbius klausimus, rėmimu.

Kaip patirtis rodo, moterys yra daug sąmoningesnės nei vyrai, bet jos nebekovoja. Jų dvasia uždusinta, per ilgai po padu buvo. Jokiu būdu čia nekalbu apie pasyvią atsakomybę, nes pasyvumas problemų neišsprendžia. Čia akcentuoju aktyvios veiklos būtinybę, paremtą socioemociniu brandumu ir išmintimi.

Socialinė atsakomybė yra pripažinta svarbiu aspektu, netgi dėstoma universitete, įpinama į struktūrinius verslo ir politikos sluoksnius ir skatinama menininkų.

Kolne dabar vyksta Pumpler video ir audio paroda, kurioje žaidžiama su garsais, vaizdais ir ypatingą vietą užima tyla. Patalpoje įtaisyta 20 garsiakalbių ir pastatyta 20 stalų. Lankytojai gali prisėsti prie stalo ir pasiklausyti žmonių pokalbių. Tai - skirtingos reakcijos į buitinį smurtą. Po to pokalbiai nutyla ir pasirodo smurto scena didžiuliam ekrane. Tuomet stoja tyla. Tyla priverčia parodos dalyvį susimąstyti, pasidaryti savas išvadas ir pritaikyti išmokimą gyvenime. Parodos tikslas - sužadinti socialinę atsakomybę, kurios taip trūksta ir kurios trupiniais mintam.

Gražiai sugyventi - tai išmintis ir menas. Tai pripažinimas, kad kiti, nepriklausomai nuo rasės, tautybės, lyties ir ekonominės klasės yra lygiai taip pat gerbtini ir vertingi kaip tu pats. Sėkmės, kurkime kartu sąmoningą visuomenę pradėdami nuo savęs ir skatindami artimuosius. Nelaukime amžinybės, kurkime Dievo Karalystę žemėje...

Paspauskite šią nuorodą http://www.youtube.com/watch?v=cTSaD-XLuBk