Išties dabar rašau tai, ką rašau, kad galėč atsikratyti keliais popieriaus lapais, kurie intensyviai reikalauja mano dėmesio. :) Daugybė gerų ketinimų lieka neįgyvendinti. Dienos su naktimis lenktyniauja, o aš, rodos, nieko naudingo neveikiu. Vienintelis apčiuopiamas dalykas, kurį sąžiningai jau trečia diena vykdau, yra lankymasis sporto klube.
Naktys, nesugebančios nurimti, kankinančios iki paryčių. Juk visa turiu! Bet vidinėje kovoje aš pasiklydusi. Klaidžioju rūke nesuprasdama Dievo valios, o gal maištaudama, nes atrodo neįmanoma tai, ko iš manęs prašo?!
"Tačiau žmogui reikia meilės rytmečio, kuris pažadina begalybės ilgesį."
Neprašiau aš šito, ką davei. Šito neprašiau. Tačiau teisus yra kun. Paliokas remdamasis žymiais filosofais "Skausmas yra pažinimo ir veikimo principas".
Toliau "Baisiausia nelaimė, kuri gali atsitikti žmogui, - reikiamu laiku nepatirti meilės. Tada viduje pasilieka ta spraga, tam tikra tuštuma, kurios neįmanoma apibūdinti, tačiau ji visada yra, kai nežinia ko ieškoma ir nežinia ko nuolat laukiama."
Aš manau, kad Paliokas teisus ir tos tuštumos įtaka kur kas didesnė nei mes galime nutuokti ar suvokti.
Šis laukimas ir šis ieškojimas man labai atpažįstamas. "Tai ilgesys šilumos, kurios nebuvo, kuri nesušildė, tai nerimas, kad visiems esi svetimas, kad nebuvo nei vieno žmogaus, kuris savo meile būtų padėjęs pajusti, kad gyventi - tai būti laukiamam."
Ačiū Dievui, tokių žmonių buvo. Ir nuoširdus supratimas, kad ne visi žmonės moka dovanoti / tiesiog duoti meilę, nes patys jos negavo, labai padeda. Be to, atleidimas yra vienintelis kelias. Kiekvienas savaip reiškiame meilę ir svarbu tai gerbti ir priimti.
Anot, Palioko, šis nerimas yra šaltinis nejautrumo viskam ir visiems, netgi pačiam sau. Šis nejautrumas man pažįstamas, kai mylimi žmonės mane sužeidžia.
"Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, ATNAUJINDAMI SAVO MĄSTYMĄ, kad galėtumėte suvokti Dievo valią - kas gera, tobula ir tinkama."
Viešpatie, visiškai išgydyk mane nuo nejautrumo sau ir kitiems. Išgydyk kiekvieną, kas šį straipsnelį skaitys! Amen.
Naktys, nesugebančios nurimti, kankinančios iki paryčių. Juk visa turiu! Bet vidinėje kovoje aš pasiklydusi. Klaidžioju rūke nesuprasdama Dievo valios, o gal maištaudama, nes atrodo neįmanoma tai, ko iš manęs prašo?!
"Tačiau žmogui reikia meilės rytmečio, kuris pažadina begalybės ilgesį."
Neprašiau aš šito, ką davei. Šito neprašiau. Tačiau teisus yra kun. Paliokas remdamasis žymiais filosofais "Skausmas yra pažinimo ir veikimo principas".
Toliau "Baisiausia nelaimė, kuri gali atsitikti žmogui, - reikiamu laiku nepatirti meilės. Tada viduje pasilieka ta spraga, tam tikra tuštuma, kurios neįmanoma apibūdinti, tačiau ji visada yra, kai nežinia ko ieškoma ir nežinia ko nuolat laukiama."
Aš manau, kad Paliokas teisus ir tos tuštumos įtaka kur kas didesnė nei mes galime nutuokti ar suvokti.
Šis laukimas ir šis ieškojimas man labai atpažįstamas. "Tai ilgesys šilumos, kurios nebuvo, kuri nesušildė, tai nerimas, kad visiems esi svetimas, kad nebuvo nei vieno žmogaus, kuris savo meile būtų padėjęs pajusti, kad gyventi - tai būti laukiamam."
Ačiū Dievui, tokių žmonių buvo. Ir nuoširdus supratimas, kad ne visi žmonės moka dovanoti / tiesiog duoti meilę, nes patys jos negavo, labai padeda. Be to, atleidimas yra vienintelis kelias. Kiekvienas savaip reiškiame meilę ir svarbu tai gerbti ir priimti.
Anot, Palioko, šis nerimas yra šaltinis nejautrumo viskam ir visiems, netgi pačiam sau. Šis nejautrumas man pažįstamas, kai mylimi žmonės mane sužeidžia.
"Ir nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, ATNAUJINDAMI SAVO MĄSTYMĄ, kad galėtumėte suvokti Dievo valią - kas gera, tobula ir tinkama."
Viešpatie, visiškai išgydyk mane nuo nejautrumo sau ir kitiems. Išgydyk kiekvieną, kas šį straipsnelį skaitys! Amen.
2 comments:
very nice photo
i also like it... it's about the mist on our way :)
Post a Comment