Kolumbiečiai išmintingesni nei manome

Dažnai kalbėdami apie Trečiojo pasaulio šalis, automatiškai priskiriame joms tam tikrą atsilikimo laipsnį. Tarytum turime tam teisę, juk tai ekonomiškai besivystančios šalys be tvirtos socialinės apsaugos sistemos. Tačiau galbūt kažko galėtume pasimokyti ir mes, ne tik skubėti mokyti lotynų amerikiečius, azijiečius ir afrikiečius.

Pavyzdžiui, kodėl prieš kelis metus kolumbiečiai buvo išrinkti vieni laimingiausių pasaulyje? Apie tai jau parašiau straipsnį, tad nesikartosiu. Šįkart noriu pabrėžti dvasinę apsaugą. Pirmąkart atvykus man pasirodė labai keista visur matyti Šv. Marijos statulėles ar Jėzaus kryžių. Marija arba Jėzus būtinai kabės taksistų mašinose, paveikslu ar drožiniu puoš paprastų mirtingųjų namus. Prieš šv. Kalėdas prakartėlės papuošia ne tik bažnyčių, bet ir visų katalikų namus. Kartais pasauliečiai užsideda rožančių ir išeina į miestą. Turbūt tai vėlgi yra apsaugos prašymas. Žmonės čia labai tikintys, o tokiu atveju, statulėlė, paveikslas ar kryželis tampa tikra dvasine apsauga, apsaugančia bent jau nuo astralų.