Kas yra mano draugai? Who are my friends?

Labai trumpai: nebeskirstau draugų į geriausius ir gerus. Tie laikai praėjo.
Bet kai žmogus pamina tavo pasitikėjimą, aš vis labiau įsitikinu, kaip sunku yra jam tą pasitikėjimą atgauti.

O gal ir nebūtina. Kai kurie santykiai yra nereikalingi, žlugdantys ir skaudinantys. Jei neįmanoma susitaikyti ir grįžti į gerbimo ir pasitikėjimo stadiją, turbūt tokių santykių reikia atsikratyti.

Taigi, aršios gyvenimo pamokos, bet aš kreipiu savo žvilgsnį į Viešpatį.
Mokausi būti dar atsargesnė nei buvau.
Ir tikiuosi, kad kaip vakarykštėj giesmėj
"Viešpats pakeis mano skausmą džiaugsmu".

:) :) :)

To be honest with you, the times when I was dividing "this is the best friend and this is just a friend" have passed. Now I just live, I just take & give what is there. But sometimes I have to reconsider who my friends are. Don't worry, the ones who are in the picture, are my friends! :)

When a person takes you for granted and breaks your trust, it is very difficult for him to regain your trust again.

And maybe it is not necessary, you just learned a lesson that you should be more careful
even though I thought that I am careful enough

to choose friends & not rush to open myself
Some lessons are harsh: this is life :)
But holding to the song we sang yesterday
"God turns my mourning into dancing"
...

A picture is taken by Gema or Roxana in Brugge