Autumn and I = ruduo ir aš

Autumn always brings some kind of sadness to me. Maybe the better word is nostalgia, sometimes knowing, sometimes not even knowing what for.

Ruduo visuomet mane apdovanoja liūdesiu, gal teisingiau, nostalgija. Ilgesiu kažko... O ko ilgiuosi, kartais pati nežinau.

As a rule, my summers are full of adventures, full of travelling, friends, new people and experience. When autumn comes, it drifts away and silence comes.

Dažniausiai mano vasaros būna perpildytos bendravimu, kelionėmis, draugais, pažintimis, naujais įspūdžiais. Ruduo padeda tam tašką. Atneša ramybę.

Autumn breaks in without knocking at the door and changes fullness of the harvest into emptiness. It's my time for contemplation and reconciliation.

Ruduo įsiveržia be perspėjimo ir nusineša derliaus pilnatvę palikdamas tuštumą. Tai mano apmąstymų, susitaikymo ir sustojimo metas.

I love autumn, especially with painted falling leaves. I already miss the colours of autumn and falling leaves...

Aš jau pasiilgau krintančių lapų ir rudens paletės. Aš myliu rudenį. Šios spalvos man primena nerūpestingai laimingas akimirkas, kai kartu su Egle spalvindavome spalvinimo knygutes arba pieštukus naudodavome visai ne pagal paskirtį...