Štai ko išmokau... This is what I've learned...

va taip va...







Kiekvienas iš mūsų turime savo istoriją: praeitį ir charakterio bruožus, kurie mus suformavo. Kiekvienas iš mūsų taipogi turi svajonių ir lūkesčių, žinoma, jeigu dar mirtinai nenusivylė :) Taigi, mes svajojame ir tikimės, ir laukiame]] Kai negauname to, ko laukėme, tikėjomės ar svajojome, puolame į didesnę ar mažesnę neviltį.
Tai labai žmogiška.
Bet aš išmokau, kad GALIMA KITAIP: GALIMA NESIKONCENTRUOTI Į TAI, KO NEPASIEKEI AR KO ŽMONĖS DĖL TAVĘS NEPADARĖ, BET MATYTI IR DĖKOTI UŽ TAI, KĄ TURI IR KĄ ŽMONĖS DĖL TAVĘS IR TAU DARO!!!

Everyone of us has its own history: the past & personal characteristics, that formed us. Next to that, we all, if not disappointed too much, have our dreams & expectations :) Thus, no matter if we name it loud or not, we dream, we expect, we wait// When we don't receive what we expected, waited, dreamed of, we fall into despair.
This is a very human pattern.
But I've learned that there can be another path: WE CAN FOCUS NOT ON WHAT WE HAVEN'T REACHED OR WHAT PEOPLE HAVEN'T DONE TO/FOR US, BUT ON WHAT WE HAVE NOW + WHAT PEOPLE DO TO/FOR US AT THIS MOMENT!!!!!