As I promised, I will reflect on what I saw and experienced in the Kingdom of Netherlands.I am here already for seven months, so long enough to make an objective (?) opinion.Though objectivity to me seems something very relative after psychology studies. cha cha :)I waited before writing this article, because I have so much to say about the Netherlands and Dutch people. That's why I thought to make it in parts or series.Are you curious? I'll start now.What I've noticed first and it holds true for now, Holland is a land of handsome boys, who take care of their hair more than girls. What I've noticed secondly, that it is usual here to sit or stand at the same table with the stranger just because of space deficiency. Thirdly, when you look at Dutch people, they seem not to care about anyone. In public places, TV broadcasts, news & university when you look at a Dutch person it is difficult to understand his emotion, it simply seems that he shows no emotion. It especially holds true for guys because when they speak, they hide their feelings very well & you can not understand from body language or facial expression if he is worried, angry or happy at that moment.What I also noticed by observing that many people consider it appropriate to speak with little/rare eye contact.What I've learned through my stay that Dutch people do care, but only when they let you become their friend. This takes time & effort!!! And if you are lucky :) But when you become a friend, it seems that Dutch person really has you in his heart & it is for long...I also found out that Dutch people can be interested or be not in you because you are a foreigner, but only for a short time. And it depends where you come from/if you come from China or the USA, they would be eager to learn about your culture. But mostly, it seems that young Dutch people feel quite sufficient (proud) of their own culture&land and aren't open to what&how it is done elsewhere.I felt a little bit from what I've observed with secret camera :), that Dutch people seem very lonely. I don't know if I am right, but it seems that Dutch person has a box around him... Finally, I've also learned that Dutch people do care, but they might find it difficult to express their care.Maybe this is a conflict between such an individualistic culture & valueing independence versus care for a person which means dependence & vulnerability?
COM'ON, GUYS, LET'S GIVE SOME REACTION: TJ, Wiljan, Albert, Christine, Mirjam, Kim, Yoe, Andrew!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
(((((((((((((((((((<<<<<<<<<<<<<<.........>>>>>>>>>>>>>>))))))))))))))))))))))
Kaip ir žadėjau, pasidalinsiu su jumis, ką mačiau ir patyriau Nyderlandų Karalystėje.
Aš čia jau septyni mėnesiai, taigi, pakankamai ilgai, kad susidaryčiau objektyvią (?) nuomonę. Man kaip baigusiai psichologijos mokslus, objektyvumas labai jau reliatyvi sąvoka. cha cha :)
Vis delsiau rašyti šį straipsnį, nes turiu tiek daug ką pasakyti apie olandus ir Olandiją.
Todėl nusptrendžiau šį straipsniuką padalinti į serijas.
Ar jums įdomu? Ką gi, pradedu.
Jei nesupyksite, į lietuvių kalbą išversiu rytoj...
Atsikrapštau, kad šis rytojus taip nusitęsė...
Taigi, kaip žadėjau. lietuviška versija:)
Olandija, ką pastebėjau iš pirmo žvilgsnio, yra tikrai gražių vaikinų šalis. Dauguma jų aukšti ir išvaizdūs, ir kas įdomu, rūpinasi savo šukuosenomis labiau nei olandės merginos..
Iš antro žvilgsnio, čia yra įprasta sėstis ar stovėti šalia staliuko su nepažįstamais žmogiukais paprasčiausiai dėl vietos trūkumo.
Trečia, kai pažvelgi į olandus, atrodo, kad jiems niekas nerūpi.
Viešose vietose, laidose, žiniose ir universitete žvelgiant į olandus sunku suvokti jų emocijas, nes veide beveik nėra jokios išraiškos.
Ypatingai vaikinai.
Taip pat čia natūralu kalbėtis pakankamai mažai žvelgiant vienam į kitą (retas akių kontaktas atrodo priimtinas olandams).
Vis dėlto aš suvokiau, kad olandams taip pat rūpi ir kiti žmonės, bet tik tuomet kai tampama draugais. Tai ilga ir sunki procedūra. :)
Bet jei tu tampi draugu, atrodo, kad tai tikra ir tu neabejotinai esi to žmogaus širdyje.
Tu taip pat gali sudominti olandus būdamas užsienietis arba ne.. Ir tai labai priklauso nuo to, iš kur tu. Jei esi iš JAV ar Kinijos, tikrai susilauksi daug dėmesio, bent jau pradinio :)
Bet taip pat bebendraudama aš pajutau, kad dauguma olandų jaučiasi pakankami ir besididžiuojantys savo šalimi ir todėl nelabai atviri mokytis iš kitų kūlturų.
Taipogi mano slapta kamera užfiksavo, kad olandai giliai viduje yra pakankamai vieniši.
Žinoma, tai negali tikti kiekvienam olandui, bet mano pojūtis yra, kad olandai tartum turi savo erdvę, į kurią nieko neįsileidžia, tartum gynybinę sieną aplink save...
Galų gale aš suvokiau, kad olandai nėra beširdžiai, jiems svarbu ir rūpi taip pat ir ne-olandai, bet
turbūt gana dažnai jiems sunku tai išreikšti.
Galbūt tai konfliktas tarp tokios individualistinės kultūros ir rūpesčio artimu, kuris reiškia priklausomybę ir pažeidžiamumą?
Kas beperskaitytumėt ir ką bemąstytumėt, jūsų nuomonė man labai įdomi!!!